Jurga Lago. Manęs klausiate – už ką balsuosi antrame ture?

Nežinau.

Labai myliu laisvę. Labai.

Jos ragavau tik gurkšnį tarp sovietyno griūties ir ES ideologijų. Ir to gurkšnio buvo gana, lyg skiepo – niekada nepamirši. Todėl valstiečius tiesiog buvo sunku pakęsti su jų draudimais.

Ekonominė laisvė yra būtina laisvės sąlyga ir visokių ten pašalpų pūtimas augina… skurdą. Taip. Kaip sode – ką laistai, tas ir auga. Dar ciniškiau skamba to vadinimas gerove!

Sakiau, kad myliu laisvę, o ne “laisvę”, nes feftistinės spalvotos ideologijos jos turi tiek pat, kiek valstiečiai. Ir kaip liežuviai apsiverčia “hate speech’ą”, radikalųjį bobišką feminizmą, “pabėgėlių” importą, genderizmą kišti po žodžiu “laisvė”?

Ir dar. Aš esu konservatyvių įsitikinimų.

Ir nei penki, nei devyni balsuoti už konservatorius, kurie yra liberalai. Kaip ir už liberalus, kurie yra socdemai, už socdemus, kurie yra velniasžinokas. Balsuoji už vienus, o rezultate gauni nei šešką, nei gegutę koalicijoje. Ir kol partijos į jas jungsis, tol aš sau negalėsiu atsakyti į klausimą, kokią atsakomybę turi politikas?

Iš esmės jokios. Nei turtu, nei laisve. O ir perrinkti atgal negali, jeigu išrinkai žalią, o rezultate patapo raudonu. Realiai tai lietuvis renka tą partiją, kurioje turi daugiausia pažįstamų.

Taivabled kaip sako mano pažįstamas politikas – nėr kaip suktis.

Tai einu darbuotis. Nes vėl pareina “kūrybiška Lietuva”.

“Visi kuria, o aš dirbu”, – sako mano mėgstamas LT menininkas P. Repšys.
Prie Nemuno kitas išaušo jau rytas.

Prierašas P. S. tiems, kurie sako, kad aš “neturiu pozicijos”. Ne aš neturiu pozicijos, o jūs mielieji, į koalicijas besijungiantys politikai. Kas čia per pozicijos turėjimas – būti žaliu ir rezultate pavirsti į raudoną?

Realiai gal reikia nukristi iki balos dugno dumblo, kad suprastum, kas yra kas.