Jurga Lago. Lietuvos strategija ir planas „Baimė 2050“

„Visi iki vieno gražiai sako: saugumas yra svarbu. Ekonomika yra svarbu. Švietimas yra svarbu. Darbo vietos yra svarbu.

Ir staiga atsivėrė akys:
Įskrido dronas. Niekas nesuveikė.

Aš matau (ir jau eilę metų): Lietuvoje niekaip neapsimoka dirbti atsakingai. Apsimoka sakyti, ką reikia dirbti kitiems; apsimoka jokiu būdu nedaryti nieko konkretaus.

Kalbu apie viešą sektorių. Pvz iki šiol VU nesugeba parduoti jiems nereikalingo turto Šiaulių mieste. Ten jau galėjo būti būstai! Pats miesto centras. Negyvi langai. O kam…

Absoliučiai nesąmoningai valdomas Valstybės turtas oro uoste.

Vaikas miršta ligoninėje ir nėra tinkamos aparatūros. Ir kas? Ogi nieko! Ramybė!

Bet reikia diskutuoti, imituoti, darbą daryti tik tada, kai tai tampa neišvengiama. Pvz. nugriuvo tiltas, atskrido dronas… Tada dirbti brangiai! Toks ūkio valdymo būdas yra arti beviltiškumo ribos. Pati prasčiausia įmamoma versija.

Kas mums nutiko?

Visur tas pats. Ir jeigu atsiranda retas žmogus, kuris ieško sprendimų ir nuoširdžiai stengiasi ‒ toks žmogus yra draskyte sudraskomas. Viešai ir ant parodos. Nes?

Kad visi kiti bijotų!

Ar toks yra mūsų strateginis tikslas? Baimė 2050?

Ką daryti? Ogi, tapti labiau žmonėmis, kurie palaiko ir remia kiekvieną, kuris kažką vis dar daro. Matyti esmę ir išmokti suprasti ‒ kokia nors formali smulkmena negali nusverti esmės.

Ir atsakyti į klausimą: kokia šalis mes esame. Ta, kuri palaiko žmogaus pastangas, ar kuri žlugdo?“

Čia rašiau ne aš. Nukopipeistinau nuo Šiaulių mero Artūras Visockas fb sienos. Nes seku Šiaulius ir man patinka, tai ką matau. Nors puolimas ant šio miesto irgi yra baisus. O bendrai paėmus, seniai sakiau – tikriausiai III Pasaulinis karas kils tarp… privataus ir viešojo sektorių.