Jurga Lago. Gaila, kad Lietuvos žemė tapo tokia nederlinga ąžuolams

Apie žvaigždes: ar žinote, kad žvaigždės turi šviesti?

Danguje ir žemėje. Todėl jos taip ir vadinasi. Žmonės vadina žvaigždėmis kitus žmones – kurie yra ryškūs, kurie rodo kelią, kurie šviečia ten, kur tamsu.

Mano žvaigždės man tebešviečia nuo vaikystės! Aš jas pasirinkau teisingai – Kortasaras, Hemingvėjus, Morissonas, Vysockis, Marcinkevicius ir šimtas kitų… ir madoje – Chanel, McQueenas, Yamamoto, etc.

Jie neišėjo iš mados į užmarštį, jie lydėjo mane ir sąmoningai juos čia rašau, nes vėliau atsirado kitų, bet savo kelrodžiams visada taikau tris kriterijus: talentas, žmogiškumas ir drąsa.

***
Gavau laišką: “kokia jūs žvaigždė? Jūs nemokate patylėti!”

Ir žinote ką? Aš esu menininkė. Mama. Žmona. Jeigu aš norėčiau būti šiandienos žvaigžde – tylėčiau, postinčiau savo nuotraukas su visokiais skudurais, būčiau pakviesta į Prezidentūrą pašliaužioti palei plintusą.

Netikiu nė vienu “svarbiu” reklaminiu veidu už babkes ir paglostymą šokančiu ir dainuojančiu prie visokių prOjektų.

Žinote ką? Šiandien mano vaikams vis dar šviečia MANO senos žvaigždės! Nes būna tokių dekadentiškų laikų, kuomet dangus debesuotas ir lengva apsirikti – šviečia tik jonvabaliai. Bet jie šviečia subinėmis! 😉 (Taip sakė Liucija mano knygoje).

Taigi – nestatykite manęs į eilę prie tų krasavicų su meikapais. Aš nesu graži, jauki, simpatiška, reikalingas žmogus, etc.

Ir man px. (Atsiprašau už leksiką, taip), bet man laisvė yra pagrindinis grožio, gėrio, gyvenimo džiaugsmo ir kūrybos kriterijus. Valstybės, meluojančios, vagiančios, lendančios į lovas ir virtuves, engiančios savo žmones yra nederlingos ne tik žvaigždėmis, su laiku čia nebeauga net bulvės. 😉

Ir mada šiandien gėdinga – ji nebėra avangarde, ji nebekuria, nebediktuoja – baili, prisitaikanti, sekanti. Mados žurnalų redaktoriai – pus******** klapčiukai. Dažniausiai be intelekto, su marketingo žiniomis. Spauda ir TV kuria žvaigždes? Niekada viešoji erdvė nebuvo tokia gėdingai tuščia, kaip univermagas sovietmety. 😉

Taigi. Kol kas Lietuvoje žvaigždžių neberandu. Jos pamažu įsižiebia toli nuo mūsų ir vaikai jas atranda ir seka tikrą ryškią jų šviesą. Ne pinigus. Ne kokį glencą. Ne – tikrą šviesą, kuri apšviečia gyvenimus, kelius į sėkmę.

Ir gaila, kad Lietuvos žemė tapo tokia nederlinga ąžuolams.