Noriu iš visos širdies padėkoti O. Šurajevui, kad jis taip betarpiškai, apskųsdamas kunigą, apnuogino dabartinės valdžios esmę, kurią iki šiol įžvelgdavo ir išdrįsdavo aptarti tik saujelė šviesuolių: kad tai esanti okupantų valdžia, ko gero, tarnaujanti tiems, kas nekenčia savarankiškų nacionalinių valstybių.
Skaitome, ką rašo FB Antanina Strumilienė:
„Pagal „stukačiaus“, skundiko, „švonderio“, patvorio „kavalieriaus“, „valstybės kūrėjo“, plačiai pagarsėjusio ir policijos nubausto pienburnio, ciniško chamo – Olego Šurajevo – skundą pradėtas Išlaužo bažnyčios kunigo Viliaus SIKORSKO sudorojimas.“
Prisiminkime istoriją
Ar buvo skundžiami kunigai Lietuvos respublikos laikais, 1918–1939 metais? Ne!
Ar buvo skundžiami kunigai pirmąjį atkurtos Lietuvos Respublikos dešimtmetį, praktiškai – iki įstojus į ES ? Ne!
O kada jie buvo skundžiami?
- Kai Lietuva kartu su didele dalimi Lenkijos pateko į Rusijos dvigalvio erelio nagus.
- Kai Lietuva, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, buvo okupuota hitlerinės Vokietijos, ir kunigai buvo šaudomi už žydų gelbėjimą.
- Kai Lietuvą okupavo stalininė, sovietų Rusija, pasivadinusi SSSR. Už pagalbą kovotojams už Lietuvos laisvę, partizanams, už Dievo žodžio skelbimą ir skleidimą kunigai buvo sodinami į kalėjimus, siunčiami į tremtį, o labiausiai nepalenkiami buvo žudomi.
Kaip matome, represijų prieš kunigus, padedant stukačiams, visada imdavosi ta valdžia, kuri talkininkavo Lietuvos okupantams ir savo veiksmais prisidėdavo prie laisvos minties ir lietuvybės naikinimo.
Vadinasi, dabartinė valdžia, kurios šaukliu, atstovu ir „kūrėju“ ji pati yra pripažinusi O. Šurajevą, kartu su jo skundu ant kunigo pasirašė sau nuosprendį: tai – okupantams tarnaujanti valdžia, jau pribrendusi represijoms prieš tuos, kurie kliudo jai naikinti Lietuvoje Laisvą Dvasią.
