Daug diskutuojate, daug svarstote, išvedinėjate toli siekiančias išvadas, praktiškai ant provokacijos ribos uždavinėjate rašytojui klausimus – ir abu – tiek klausiantysai, tiek atsakinėjantysai – labai akivaizdžiai uždavinėjate žmonėms didaktišką, „gero, pamokančio dėdės“ nuostatą: esą, lietuviai, susigėskite dėl dainininkės E. Masytės pasakytų žodžių. O juk nukreipinėjate visiškai tendencingai, visiškai į šalį, ir nukreipiate kalbą į visiškai šalutinę temą – ar iš tiesų ta, pateiktoji už „Lietuvos simbolį“ (čia, turbūt, irgi iš tos serijos „Lietuva – drąsi šalis“ minčių ciklo) atstovavusioji pasitinkant Popiežių Pranciškų – tikrai yra Lietuvos simbolis? Puiku, kad Lietuvoje gyvena ir puikiausiai jaučiasi visų tautybių, visų rasių žmonės, ir tai buvo šimtmečiais, nuo pat Gedimino miesto įkūrimo!
Ir čia jokia naujiena, juo labiau – svečiui, kilimo iš Argentinos, o dabar – Vatikano!
Bet geriau, gerbiamieji, padiskutuokite apie tai, Ką Jūs, pirmiausia, organizatoriai – norėjote pademonstruoti, parinkdami būtent šią mergaitę – pusei minutės pristatydami Popiežiui oro uoste? Ar tikrai – tai buvo – Lietuvos simbolis? Nuostabu, kad ji puikiai kalba lietuviškai, dar nuostabiau, kad kalba ir itališkai! Bet ar neperlenkėte ir su ta kalba, ir su ta – dirbtinai pabrėžiama, parodomąja „tolerancija“ – ar nepagalvojate, kad ir tai mergaitei, užuot sukūrę gražiausią gyvenimo šventę – paprasčiausiai jai paliekant galimybę būti paprasta, viena iš didelio būrio katalikiškų mergaičių, galėjusių pasitikti mūsų 25 metus lauktą Šventąjį Tėvą? O dabar – jau vien šitomis savo rašliavomis sukūrėte jos vaikystei – tokią plepių ir aprašinėtojų „palydą“, kuri ją lydės mokykloje ir kieme.
Dėl ko Jūs šitaip darote? Ir dabar, padarę šitą visiškai be galvos žingsnį – vėl bandote viešai pasiteisinti šitą savo išgalvoseną! Taip, Popiežius visiškai ramiai pasakė apie santarvę kaip būtiniausią ir pirmiausią taikos sąlygą, o Jūs vėl ir vėl, dirbtinai pūsdami šią temą – kaip, deja, ir garbusis literatas – nugyvenęs gyvenimą toli toli nuo Lietuvos, na ir kas, kad didelių „pasaulinių“ literatūrinių premijų laureatas – gyveno ir pasiliko taip pat toli kaip ir gyveno – toli nuo Lietuvos širdies.
Nereikia iš taip toli – mūsų mokytis „tolerancijos“. Niekada lietuvių nereikėjo to mokyti, net sovietmečiu lietuviai buvo išsaugoję nepaprastą svetingumą ir pagarbą kitataučiams, kitakalbiams, visus priimdami su didžiausia meile – jeigu tik žmogus svečiuose nebuvo pasijutęs „labiau“ negu savo namuose, ir kaip pasakoje „Lapės gudrumėliai“, kurioje Lapės šeimyna, priimta Kiškio namuosna – nepradėjo varyti šeimininko iš savo namų…
Tad, gerbiamasai tarptautinis autoritete p. TOMAI VENCLOVA, pirmiausia rimtai sugrįžkite, savo siela sugrįžkite GYVENTI LIETUVOJE (ne „į Lietuvą“), pažinkite Jūsų protėvių žmones, pats tapkite lietuviu, o ne „pasaulio piliečiu“ – tuomet Tamstos žodis įgaus ir kito svorio, ir pagarbos.
Šaltiniai:
1. 2018.09.23. Pirmasis Eurikos Masytės užsipuolimas: https://www.15min.lt/…/eurika-masyte-apie-popieziu-pasitiku…
2. 2019.09.25. Tomo Venclovo interviu LRT Mindaugui Jackevičiui – Tomo Venclovos užsipuolimas:
https://www.lrt.lt/…/t-venclova-perspeja-del-prazutingu-uzu…
3. 2018.10.01. Dainos „Laisvė“ atlikėjos dainininkės ERIKOS MASYTĖS atsakymas po užsipuolimų, išlaikius pauzę – po iškreipto ir dirbtinai kraipomo visuomenei siekiamo įteigti svetimo supratimo apie tikrą, nuoširdžią pagarbą kitataučiams, kitarasiams, kito tikėjimo žmonėms Lietuvoje: https://www.15min.lt/…/eurika-masyte-man-labai-skauda-liks-…
Puiku, Juozai. Dievo duota ne tik duona ir dantys. Duota ir protas bei sąžinė. Jei visi išmoktų naudotis Dievo dovanomis, tai ir būtų gyvenimas Rojuje. Deja…