Lietuvai pagražinti draugija kreipėsi į Vilniaus merą,Vilniaus miesto savivaldybės tarybą ir Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisiją dėl Jono Basanavičiaus aikštės dekomercializavimo.
Rugsėjo 20 d. išplatintame pareiškime skelbiama, kad Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui, tautos patriarchui dr. Jonui Basanavičiui Vilniuje, aikštėje priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją, kurioje 1905 m. buvo sušauktas Pirmasis lietuvių tautos atstovų suvažiavimas (Didysis Vilniaus Seimas) 2018 m. lapkričio 23 d. buvo iškilmingai atidengtas paminklas. Jo atidengimo iškilmėse dalyvavo aukščiausi šalies, sostinės vadovai ir visuomenė.
Džiaugėmės, kad pagaliau tautos vienybės žadintojui, Lietuvos valstybės atkūrėjui išvydome ilgai lauktą paminklą (autorius Gediminas Priekuras) nuostabaus Vilniaus senamiesčio centre, kur nuolat vaikšto vilniečiai ir miesto svečiai, lankosi viso pasaulio turistai. Pagirtina, kad Gitanas Nausėda, tapęs Lietuvos Respublikos Prezidentu, su žmona Diana garbingai aikštėje nusilenkė dr. Jonui Basanavičiui,- rašoma pareiškime.
Dėkodami Savivaldybei už aikštei suteiktą Jono Basanavičiaus vardą, kartu apgailestaujame, kad minėta aikštė paversta prekyviete – visoje aikštėje sustatyti šalimais esančių kavinių stalai su dideliais skėčiais, už kurių net nesimato paminklo (žr. pridedamas nuotraukas). Tai yra pasityčiojimas iš mūsų pačių kilnaus siekio ir Savivaldybės pastangų – šitaip rodoma nepagarba dr. Jono Basanavičiaus atminimui ir valstybės atkūrimo istorijai, menkinamas jaunimo patriotiškumo ir pasididžiavimo savo Tėvyne ugdymas, taip pat paniekinamas skulptoriaus ir aikštės projekto architektų sumanymas.
Lietuvai pagražinti draugijos ir kitų NVO vardu nuolankiai prašom Vilniaus miesto savivaldybės tarybą, merą, Administracijos direktorių kuo skubiau priimti sprendimus dėl aikštės atlaisvinimo – dekomercializavimo, būtent, panaikinti išduotus prekybos leidimus ir baigti aikštės tvarkybos darbus:
1. Iškabinti su dr. Jono Basanavičiaus aikštės pavadinimu dvi ar tris lenteles prie gretimų pastatų.
2. Suprojektuoti ir įrengti senojo miesto fragmento bronzinį maketą, vaizduojantį buvusios aikštės urbanistinę situaciją ir seną užstatymą su aplinka (vieta). Makete įmontuoti QR kodą – jis turėtų leisti paklausyti keliomis kalbomis patriarcho dr. Jono Basanavičiaus aikštės istoriją, susietą su Lietuva.
Primintina, kad 2011 m. Lietuvai pagražinti draugijos (LPD) 90-mečio minėjime Kaune buvome giliai sujaudinti, kai LPD garbės narė Birutė Verkelytė-Fedaravičienė sakydamą kalbą pabrėžė: „1927 m. dalyvavau Jono Basnavičiaus iškilmingose laidotuvėse, su didžiule pagarba ir meile jo kapą supylėme rankomis, todėl mano priesakas draugijai pastatyti patriarchui paminklą Vilniuje, priešais Nacionalinę filharmoniją.“
Taigi, po minėjimo parašiau draugijos ir Birutės prašymą tuomečiam Vilniaus miesto savivaldybės merui Raimundui Aleknai ir po mėnesio gavau atsakymą, kad Savivaldybės taryba pritarė draugijos pasiūlymui pastatyti paminklą aikštėje prie Filharmonijos. Nors Birutės ir mūsų troškimas po ilgų peripetijų išsipildė, vis dėlto nėra užtikrintas valstybės interesas dėl šventos pareigos ir deramos pagarbos Tautos didžiavyriams įprasminimo.
Pareiškimą pasirašė Lietuvai pagražinti draugijos garbės pirmininkas Juozas Dingelis
