Tai, kas šiemet įvyko Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio įteikimo iškilmėse, vargu ar galima pavadinti kitaip nei viešu kiaulišku elgesiu.
Trys apdovanotieji – Marius Burokas, Gytis Norvilas ir Kotryna Zylė – priimdami apdovanojimus pabrėžtinai atsisakė paspausti ranką apdovanojimus teikusiai Seimo Pirmininko pavaduotojai Aušrinei Norkienei.
Vienas jų nuėjo dar toliau – atsisakė iš jos rankų priimti ir patį apdovanojimą, todėl medalį jam buvo priversta perduoti Panevėžio miesto merė… Taigi priešingai nei buvo išreklamuota žiniasklaidoje, nė vienas iš šių trijų kultūrininkų apdovanojimo neatsisakė. Visi trys jį priėmė.
Bet dalis žiniasklaidos, tarp jų ir LRT, paskleidė versiją, esą laureatai atsisakė apdovanojimų. Atrodytų – netikslumas, bet iš tiesų – tikrovės perrašymas. Nes apdovanojimo atsisakymas ir viešas pabrėžtinas nepagarbos rodymas jį atsiimant yra du iš esmės skirtingi dalykai.
Viena yra atsisakyti apdovanojimo – nepriimti pagarbos iš to, kurio negerbi, – tai laikysena. Kas kita priimti apdovanojimą kaip tau teikiamą pagarbos ženklą ir tuo pat metu viešai nepagarbiai pasielgti su tau rodančiuoju(-iąja) pagarbą – tai jau bjauri kiaulystė. Ir dar tokia, kurią bandoma visais kanalais viešai prakišti kaip „principingumą“.
Ką iš tikrųjų šis įvykis atskleidė? Tikrai ne pilietinę drąsą. Ne vertybinį nuoseklumą. O patogų, savanaudišką dviveidiškumą: man rodomą pagarbą prisiimu, o aš atsakau vieša nepagarba.
Tokia laikysena nėra nei drąsi, nei kilni. Ji yra menka, paprasčiausiai kiauliška.
Dar daugiau – tokie parodomieji „protestai“, kai viešai kuriamas atsisakymo įspūdis, o iš tikrųjų apdovanojimas ramiai pasiimamas, menkina ir paties protesto vertę.
Apdovanojimo atsisakymas – kai apdovanojimas iš tiesų nepriimamas – gali tapti aiškiu, aštriu ženklu, atkreipiančiu visuomenės dėmesį į labai svarbius klausimus.
Bet poelgis, kai, pasilikus sau teikiamą garbę ir naudą, viešai pažeminamas šią pagarbą perteikiantysis, yra paprasčiausias chamizmas.
O bandymas tokį elgesį pateikti kaip „principingumą“ – jau nebe klaida, o sąmoningas tikrovės iškraipymas.
Autorius truputį primena Brežnevo laikus arba pamiršo, kad kitelių platinimo (persiuvimo) laikai senai baigėsi.
Po to, kai Lietuvos Respublikos prezidentas V. Adamkus įteikė Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžių žydui kagėbistui V. Jakuninui, V. Putino „soratnikui“, visi cedeliukai su tautine atributika yra vertingi nebent ant Raudų sienos Jeruzalėje.
O LRT ir iš šūdo vašką išspaus, jei tik tai leis apdergti Seimą ir jo kinkadrebį pirmininką, kuris vietoje savęs pasiuntė pavaduotoją.
Na jo, gėbistai prakišo vieną saviškį, tai dabar visas medus sugadintas? Nieko panašaus, iš anksto turime žinoti kad mėgins ir tam normaliai ruoštis, o jeigu vis tik prastums kada – nepanikuoti.
O kokio kažin amžiaus tie išsišokėliai? Jeigi labai jauni, tokiems reikia išaiškinti kaip yra negražu elgtis viešoje vietoje
…sutinku.Pridesiu,kad ismuse Juliaus triumfo valanda,kuomet ypac ryskiai matome el er te dezinformacija,t.y. – LRT dezi.