Jonas Grigas. Atominė energija – gėris ar blogis?

Uždariusi 2009 m. Ignalinos atominę jėgainę, tuometinė vyriausybė manė, kad atominė energija yra blogis. 25 metus brangiai pirkome elektrą. Kas paskaičiavo, kiek sumokėjome? Bet Jungtinių Tautų Klimato konferencijoje Dubajuje 2023 metų gruodį dešimtys valstybių pasisakė už atominės energetikos trigubą padidinimą iki 2050 metų. Ji šalims tiekia švarią, anglies dioksido neišmetančią elektros energiją dešimtmečius.

Atominė (dar vadinama branduoline, atsirandanti skylant atomų branduoliams) energija nėra atsinaujinančios energijos šaltinis, nes medžiagas, iš kurios pagaminta jėgainė ir kuras, reikia iškasti, apdirbti. Atominė jėgainė gamina radioaktyvias šalutines atliekas, kurios yra toksiškos žmonėms ir aplinkai. Šios toksiškos atliekos didina riziką susirgti vėžiu, kraujo ligomis ir kaulų irimą. Tačiau atominė energija yra pakankamai saugi.

Atominis kuras turi milijoną kartų daugiau energijos nei tradiciniai energijos šaltiniai, todėl atominė energija gamina labai mažai atliekų. Pastarųjų 60 metų atliekos gali tilpti vienoje futbolo aikštėje.

Žmonės dažnai mano, kad atominė energija yra pavojingesnė nei kitos energijos rūšys, tačiau „Our World in Data“ parodė, kad atominės energijos avarijų sukeltų mirčių skaičius neprilygsta milijonams žuvusių dėl oro taršos, deginant iškastinį kurą.

Pasaulio atominės asociacijos duomenimis, atominės energetikos istorijoje buvo tik du dideli incidentai – Černobylio ir Fukušimos – veikiant apie 400 reaktorių daugiau nei 36 šalyse. Europoje veikia 163 reaktoriai.

JAV energetikos departamentas pažymėjo, kad atominė energija padeda išlaikyti švarų Amerikos orą ir pranešė, kad 2022 m. šalis išvengė anglies dvideginio išmetimo, prilygstančio 100 milijonų automobilių pašalinimui iš kelių!

Atominės energijos gamyba ne tik padeda palaikyti švarų orą, bet ir užima nedidelį žemės plotą. Remiantis Atominės energijos biuru, 1000 MW jėgainei tereikia maždaug vienos mylios. Vėjo jėgainių parkui reikėtų kur kas daugiau!

Lietuva atsisakė atominės energijos ir plėtoja saulės ir vėjo parkus. Bet saulė ir vėjas negali prilygti atominės energijos galiai. 1000 MW vėjo jėgainei reikia 360 kartų daugiau žemės nei atominei jėgainei, o saulės elektrinei reikia 75 kartus daugiau. Neprotinga pasikliauti tik saule ir vėju. Šaliai reikia stabilaus energijos šaltinio.

Remiantis Pasaulio atominės asociacijos duomenimis, atominė energija šiuo metu sudaro maždaug 10 proc. pasaulio energijos, o didžiausi pasaulio gamintojai yra JAV, Kinija ir Prancūzija.

JAV 19 proc. šalies elektros energijos gaunama iš atominės energijos, ES šalys – 26 proc. Amerikos atominės elektrinės 2022 m. pagamino 772 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos. Tiek elektros pakako 72 milijonams namų maitinti. Vienas iš penkių Amerikos namų ūkių ir įmonių naudoja elektrą, pagamintą atominės jėgainės. Atominę energiją naudoja marsaeigiai ir kosminiai laivai.

Atominė energija – švarios energijos šaltinis. Atsinaujinanti vėjo ir saulės energija šiuo metu populiari, tačiau ji nėra tokia galinga, kaip atominė.

Bilo Geico bendrovė „TerraPower“ kuria ketvirtosios kartos saugius atominius reaktorius ir tikisi, kad apie 2030 metus pasauliui galės pasakyti: „Dabar statykite tokius reaktorius. Jie saugūs“. Tai bus rimtas indėlis į pigios ir saugios energijos gamybą ir visuotinio klimato atšilimo mažinimą. Reaktorius galima statyti žemynuose, jūrų, vandenynų ir ežerų pakrantėse, ant laivų, kur jie turi saugumo ir reaktorių šaldymo privalumų. Atominė energetika turi būti plėtojama kartu su vėjo ir saulės energetika. Jau gaminami maži moduliniai reaktoriai. 13 iš 27 ES valstybių narių veikia atominės jėgainės, dar keliose statomos. Gal Lietuva vėl grįš prie atominės energetikos?

Valdomos atominės energetikos nereikia bijoti. Reikia bijoti nevaldomos – atominių bombų. Devynios atominės valstybės yra sukaupusios 12 512 atominių galvučių ir toliau modernizuoja savo arsenalus. Hirošimoje mačiau, kaip miestą su žmonėmis pelenais pavertė viena nedidelė atominė bomba, akimirksniu pražudžiusi ar sužalojusi apie 146 000 žmonių. Černobylio atominės jėgainės sprogimas nusinešė apie 4000 gyvybių. Pasaulio pabaigos (Doomsday) laikrodis artėja prie apokalipsės dėl klimato kaitos ir atominio karo baimės. Atominių mokslininkų biuletenis skelbia, kad dabar laikrodis rodo 90 sekundžių iki vidurnakčio.

Nuotraukoje Hirošimos Taikos parke su Hirošimos universiteto dr. Kiyoshi Deguchi. Parke memorialas-muziejus, pilnas tos siaubingos 1945 m. rugpjūčio 6 dienos nuotraukų, ir skambantis varpas įspėja žmoniją, kokios atominės energijos reikia bijoti, ypač kai atominėmis bombomis grasina didžiausias pasaulio teroristas.

Autorius  yra akademikas, profesorius, fizinių moklsų habilituotas daktaras, tikrasis LMA narys