Didysis transatlantinis technologijų romanas ėmė slysti nuokalnėn. Tai, kas buvo pristatoma kaip istorinis susitarimas, turėjęs sujungti Silicio slėnio intelektą su britų ambicijomis, buvo perjungta į neutralią pavarą, Didžiajai Britanijai nusprendus, jog amerikietiškos sistemos neturi nurodinėti, ką leidžiama sakyti.
Vašingtonas sustabdė plačiai reklamuotą JAV ir JK technologijų susitarimą.
Mintis, kad britų reguliuotojas galėtų bausti Amerikos įmones, Vašingtone nuskambėjo tarsi į mechanizmą įkištas veržliaraktis.
Vienas derybų dalyvis tiesiai šviesiai pareiškė: „Amerikiečiai į šį sandorį ėjo manydami, kad Didžioji Britanija atsitrauks nuo Amerikos technologijų įmonių reguliavimo, tačiau suprato, jog tai reikštų amerikietiškų pokalbių robotų kalbos apribojimą.“
Neapykantą kurstanti kalba
Saugumo internete įstatymas suteikia Britanijai teisę skirti baudas įmonėms, kurios, jos manymu, leidžia „žalingą“ ar „neapykantą kurstančią“ kalbą.
Ryšių reguliavimo institucija „Ofcom“ šiais įgaliojimais naudojosi be didesnių skrupulų.
Pranešimai apie vykdymo veiksmus jau pasiekė didžiųjų Amerikos bendrovių stalus, nors jų serveriai, darbuotojai ir net kavos aparatai nėra nė arti Didžiosios Britanijos.
Žvelgiant iš Vašingtono perspektyvos, tai atrodo ne tiek kaip saugumo politika, kiek kaip Didžioji Britanija, per Atlantą mojanti valdžios pirštu ir pasirengusi bakstelėti amerikiečiams per rankas.
Baltieji rūmai labai siekė 31 mlrd. svarų sterlingų (41 mlrd. JAV dolerių) vertės technologijų gerovės susitarimo, matydami jį kaip vartus į glaudesnį bendradarbiavimą dirbtinio intelekto tyrimų ir skaitmeninės prekybos srityse.
Tačiau vietoje to pareigūnai ėmė žvelgti į Saugumo internete aktą kaip į mechanizmą, leidžiantį nustatyti, ką Amerikos platformoms ir jų algoritmams apskritai leidžiama sakyti. Tokie pokalbių robotai kaip „ChatGPT“ ar Elono Musko „Grok“ staiga tapo potencialiais kaltinamaisiais Didžiosios Britanijos teismo salėje – apkaltintais „neteisingu mąstymu“.
Vašingtono kantrybė susikrovė lagaminus
Lūžis įvyko tuomet, kai JK technologijų sekretorė Liz Kendall gruodžio pradžioje paskelbė, jog vyriausybė „įves naujus apribojimus pokalbių robotams“, esą siekdama užpildyti spragas.
Tai buvo momentas, kai Vašingtono kantrybė susikrovė lagaminus. Stebėdami įgyvendinimą, JAV pareigūnai padarė išvadą, kad įstatymas gerokai peržengė pirminius pažadus ir tiesiogiai perėjo prie paties dirbtinio intelekto kalbos reguliavimo.
Kaip sakė vienas JAV šaltinis, „susidaro įspūdis, kad Didžioji Britanija bando kontroliuoti tai, kas sakoma internete“ – diplomatine kalba tai reiškia visišką košmarą.
Tarsi to būtų maža, Didžioji Britanija dar labiau suerzino Vašingtoną savo skaitmeninių paslaugų mokesčiu.
Šis 2 proc. mokestis tokių įmonių kaip „Meta“, „Google“ ir „Amazon“ pajamoms turėjo būti laikinas. Tačiau jis pasirodė labiau panašus į svečią, kuris teigia užsukęs tik savaitgaliui, bet taip ir neišeina.
Leiboristų vyriausybė patvirtino, kad mokestis išliks tol, kol atsiras koks nors plataus masto pasaulinis sprendimas.
D. Trumpas nelinkęs šnabždėti
Prezidentas D. Trumpas, niekada nelinkęs šnabždėti, tokias šalis apibūdino kaip besielgiančias su JAV įmonėmis lyg su „taupykle“, o atsakomųjų muitų grėsmę pakabino su žmogaus, kuriam patinka tampyti svertus, entuziazmu.
Kartu kalbos taisyklės ir mokestis įšaldė pažangą įgyvendinant platesnį ekonominės gerovės susitarimą, dėl kurio buvo susitarta 2025 m. gegužę. JAV derybininkai dabar kaltina Londoną nesumažinus prekybos kliūčių ir neatnaujinus reguliacinio mąstymo skaitmeniniam amžiui. Kitaip tariant, buvo pažadėtas atviras kelias, o pristatytas – greičio kalnelių labirintas.
Didžioji Britanija nėra vienintelė, kuri dirgina Vašingtono žodžio laisvės nervus. Kitoje Lamanšo sąsiaurio pusėje aktyviai veikia ir Europos Sąjunga. Platforma X neseniai buvo nubausta 120 mln. eurų bauda pagal Briuselio skaitmenines taisykles. ES Skaitmeninių paslaugų aktas ir Didžiosios Britanijos Internetinės saugos aktas iš tolo atrodo lyg broliai ir seserys, kuriems itin patinka aiškinti kitiems, kaip derėtų elgtis.
JAV politikos formuotojų akimis, tokie režimai rizikuoja sukurti pasaulinę cenzūros mašiną, pridengtą raminančiu saugumo etiketu.
Daugiau kalbos, o ne reguliatorius su baudos blanku
Vašingtono požiūris tebėra įsišaknijęs Pirmosios pataisos įsitikinime, kad vyriausybės neturėtų spręsti, kas yra priimtina kalba – nesvarbu, ar ji sklinda iš žmogaus burnos, ar iš kodo eilutės. Jei algoritmas pasako kvailystę, atsakymas yra daugiau kalbos, o ne reguliatorius su baudos blanku.
Dauningo gatvė tvirtina, kad ne viskas prarasta. Atstovas spaudai teigė, jog abi pusės tebėra „aktyviose derybose“ ir kad Britanija yra „įsitikinusi, jog bus pasiektas susitarimas, formuosiantis milijonų žmonių ateitį abiejose Atlanto pusėse“. Galbūt. Tačiau tai smarkiai skiriasi nuo D. Trumpo rugsėjo valstybinio vizito optimizmo, kai abi pusės džiūgavo dėl daugiau nei 40 mlrd. dolerių JAV investicijų į britų dirbtinį intelektą ir duomenų centrus.
Kol kas technologijų paktas lieka pakibęs nežinioje – gilesnio ginčo dėl to, kas turi teisę nuspręsti, ką galima sakyti internete, auka.
Jungtinės Valstijos nuosekliai tvirtina, kad atvira saviraiška yra inovacijų variklis. Didžioji Britanija pasirinko neliberalų modelį, kuriame saviraiška tampa oficialiai prižiūrima.
reclaimthenet.org
Anglai, įvelti į pasaulinius karus, prarado Britanijos imperiją, todėl priešprieša bus. Tam, kuris supartalino anglų Britanijos imperiją, statomi paminklai Londone ir Paryžiuje. Mes irgi okupantams statėme paminklus ir kūrėme eilėraščius – lyriką apie geriausią pasaulio dėdę drg.Staliną, lenktyniaudami su Vakarų rašytojais ir poetas, kas greičiau ir geriau. Jau 35 metai, kaip negalime pravest desovietizacijos – Tarybų Lietuvos kūrėjai, tapę oligarchais, su savo atžalomis drapalina viską, ką tik gali ir jų fantazijos leidžia, belaukiant išvadavimo.