Vytautas Radžvilas | Veidaknygė
Ne, Nacionalinis susivienijimas pakabino atminimo lentą K. Škirpai ne dėl reklamos ir nėra „keisti žmonės“, kaip mėgina aiškinti siekiantys sumenkinti šio veiksmo reikšmę net „patriotiniai“ politikieriai.
Apsisprendėme kabinti lentą pajutę, kad prieita riba, kai iš mūsų bus galutinai atimta sava istorinė atmintis. Puikiame R. Statkuvienės straipsnyje išsamiai paaiškinama, kas nutinka su žmonėmis ir tautomis, praradusiomis istorinę atmintį. Išnyksta pati žmogaus ir tautos buvimo šiame pasaulyje prasmė.
Belieka iš esmės gyvūniškos gerovės poreikiai, o tauta virsta degraduojančia ir pasyviai slenkančia į pražūtį vėlyvosios Romos imperijos gyventojus primenančia kaimene. Vienadienių drugeliu būriu, nesuvokiančių savo buvimo tikslo ir prasmės. Nežinančiu, kodėl ir dėl ko gyvena. Neturinčių ko siekti, už ką kovoti ir prireikus vardan ko mirti.
Dar mūsų seneliai prisiminė savo istoriją, visa tai žinojo ir ėjo į Sukilimą. Mąstė, elgėsi ir kovėsi kaip lietuviai. O kuo tapsime mes, išdavę ir pardavę savo istorinę atmintį? Toks klausimas keliamas šiame straipsnyje.
