Po vaiko teisių apsaugos reformos teismai susidūrė su naujais iššūkiais taikydami Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius gali kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš tėvų, o teismas pagal įstatymą turi šį klausimą išnagrinėti per labai trumpą laiką – penkias darbo dienas. Todėl sprendžiant tokį svarbų klausimą, kaip vaiko paėmimas iš tėvų, labai svarbus bendradarbiavimas ir teismui pateiktos informacijos išsamumas, tikslumas bei kokybė. Šiuo metu analizuojama teismų praktika taikant naująjį Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą ir tuo klausimu Aukščiausiajame Teisme planuojamas šeimos bylas nagrinėjančių teisėjų pasitarimas.
Sprendžiant dėl paimto vaiko grąžinimo, pagal įstatymą teismo leidimo nebereikalaujama. Vaikas grąžinamas, jei tėvai pakeitė savo netinkamą elgesį su vaiku ir dėl to negresia pavojus jo saugumui, sveikatai ar gyvybei ir nelieka socialinės rizikos veiksnių. Tokiu atveju savivaldybė užtikrina šeimos stebėseną – ne ilgiau kaip tris mėnesius vykdo šeimos lankomąją priežiūrą.
Įstatymų leidėjas pasirinko tokį teisinio reguliavimo modelį, pagal kurį grąžinant vaiką šeimai nereikia teismo leidimo. Ar yra pagrindas grąžinti, sprendžia Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Todėl ši tarnyba turi būti įsitikinusi, kad tėvų elgesys pasikeitęs gerąja linkme tiek, kad vaikai gali būti grąžinti ir jiems ten bus saugu visais atžvilgiais.
Komentuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus.
