Ispanija sujudo: migracijos krizė į gatves išvedė šimtus tūkstančių žmonių

Jonas Nedzveckas

Migracijos klausimas Ispanijoje iš politinių debatų persikėlė į gatves.

Ispanijos gatves užliejo nacionalinės vėliavos. Madride, Seutoje, Valensijoje, Barselonoje, Sevilijoje ir daugybėje kitų šalies miestų rugsėjo 2-ąją vyko masinės demonstracijos, kurių dalyviai reikalavo suvaldyti migracijos krizę ir vis garsiau kaltino Pedro Sánchezo vyriausybę praradus situacijos kontrolę. Protestai surengti daugiau kaip 200 Ispanijos miestų ir miestelių.

Tai nėra socialiniuose tinkluose sukurta sensacija. Apie masinius protestus praneša „Reuters“, „Associated Press“, Ispanijos visuomeninis transliuotojas RTVE ir „El País“.

Seuta tapo kibirkštimi

Protestų epicentre – vos apie 84 tūkst. gyventojų turinti Seuta, Ispanijos teritorija Šiaurės Afrikos pakrantėje.

Liepos 30–31 dienomis jos sieną iš Maroko pusės kirto maždaug 72 tūkst. žmonių. „Associated Press“ duomenimis, bandydami pasiekti Ispanijos teritoriją žuvo mažiausiai 90 žmonių.

„Reuters“ nurodo, kad tai buvo mažiausiai 72 tūkst. žmonių antplūdis, o po beveik penkių savaičių Seutoje tebebuvo tūkstančiai migrantų. Vietos ir centrinės valdžios pateikiami likusių migrantų skaičiai skiriasi.

Migracijos mastą geriausiai parodo paprastas palyginimas: per dvi dienas sieną kirto žmonių skaičius, beveik prilygstantis visiems Seutos gyventojams.

Todėl migracijos problema šioje Ispanijos teritorijoje jau seniai nebėra vien abstrakti diskusija apie Europos Sąjungos migracijos politiką. Ji tapo kasdienio gyvenimo, viešojo saugumo, apgyvendinimo ir valstybės sienos kontrolės klausimu.

„Reuters“ skelbia, kad Ispanijos vyriausybė į Seutą pasiuntė daugiau kaip 1600 policijos pareigūnų, o laikino apgyvendinimo pajėgumus padidino nuo maždaug 500 iki daugiau kaip 3400 vietų.

Seuta neparduodama – Seuta ginama

Rugsėjo 2-oji Seutoje paprastai yra miesto šventė. Tačiau šiemet šventinę atmosferą pakeitė demonstracija.

Gatvėse plazdėjo Ispanijos ir Seutos vėliavos, skambėjo švilpukai ir šūkiai: „Ceuta no se vende, Ceuta se defiende“ – „Seuta neparduodama, Seuta ginama“.

RTVE šią demonstraciją pavadino viena didžiausių per naujausią Seutos istoriją. „El País“ skaičiavimu, pačioje Seutoje į gatves išėjo apie 20 tūkst. žmonių – tai itin daug miestui, kuriame gyvena kiek daugiau nei 80 tūkst. gyventojų.

Seutos regiono vadovas Juanas Jesúsas Vivasas situaciją apibūdino dar griežčiau. Pasak jo, tai, kas nutiko Seutai, buvo ne migracijos krizė, o Ispanijos teritorinio vientisumo pažeidimas.

Madrido centre – žmonių jūra

Didžiausias politinis protesto epicentras persikėlė į Madridą.

Vakare žmonės užpildė Cibeles aikštę. Čia skambėjo reikalavimai atsistatydinti Pedro Sánchezui, protestuotojai reikalavo griežtesnės sienų apsaugos ir migrantų, neturinčių teisės pasilikti šalyje, išsiuntimo.

Dėl dalyvių skaičiaus kilo tradicinis ginčas. Ispanijos centrinės valdžios atstovybė Madride paskelbė apie 50 tūkst. dalyvių, o Madrido miesto valdžia nurodė net 150 tūkst. žmonių.

Proteste pasirodė pagrindinės opozicinės Liaudies partijos (PP) lyderis Alberto Núñezas Feijóo, Madrido regiono vadovė Isabel Díaz Ayuso, sostinės meras José Luisas Martínez-Almeida bei „Vox“ lyderis Santiago Abascalas.

Taigi migracijos krizė akivaizdžiai virto ir viena svarbiausių Ispanijos vidaus politikos kovos temų.

Valensijoje – dar 25 tūkstančiai

Protestai neapsiribojo sostine ir Seuta.

„El País“ duomenimis, Valensijoje susirinko apie 25 tūkst. žmonių. Dideli protestai vyko ir Barselonoje bei Sevilijoje. RTVE skelbia, kad akcijos surengtos daugelyje šalies savivaldybių.

Protestus nacionaliniu mastu inicijavo Ispanijos savivaldybių ir provincijų federacija (FEMP). „Associated Press“ nurodo, kad demonstracijos buvo organizuojamos Madride ir daugiau kaip 200 kitų miestų bei miestelių.

Tai svarbi aplinkybė vertinant protestų mastą: rugsėjo 2-osios įvykiai buvo ne vienas milžiniškas mitingas Madride, o vienu metu vykusi nacionalinė protestų banga.

Po mitingo – susirėmimai

Madride protestas ne visur baigėsi taikiai.

Pasibaigus pagrindinei demonstracijai Cibeles aikštėje, keli šimtai žmonių patraukė Kongreso link. „El País“ pranešė, kad policija panaudojo gumines kulkas ir ašarines dujas.

Buvo sulaikyti keturi protestuotojai, iš jų du nepilnamečiai, o keturi policijos pareigūnai buvo sužeisti.

Tuo pat metu Madride, Barselonoje ir Bilbao vyko ir kitokios akcijos – prieš rasizmą ir prieš migrantų kaltinimą dėl susidariusios krizės. Todėl Ispanijos visuomenėje ryškėja ne tik konfliktas tarp vyriausybės ir opozicijos, bet ir labai skirtingas požiūris į pačią migracijos problemą.

Kas atvėrė sieną?

Tačiau bene pavojingiausias Ispanijos valdžiai klausimas dabar yra ne protestuotojų skaičius.

Kaip dešimtys tūkstančių žmonių per dvi dienas galėjo prasiveržti per vieną jautriausių Europos Sąjungos išorės sienų?

Šis klausimas tampa politiniu sprogdikliu. „El País“ skelbia apie Ispanijos nacionalinės policijos Nacionalinio imigracijos ir sienų centro (CENIF) parengtą dokumentą, kuriame keliama versija, kad Maroko žandarai galėjo padėti nukreipti žmonių judėjimą Ispanijos teritorijos link.

Tačiau Pedro Sánchezas rugsėjo 3 d. parlamente pareiškė, kad jo vyriausybė neturi duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog Maroko valdžia organizavo migrantų antplūdį.

Todėl tyrimas gali tapti ne mažiau svarbus už pačią migracijos krizę: jeigu paaiškėtų, kad masinis žmonių judėjimas buvo sąmoningai skatinamas ar toleruojamas, diskusija persikeltų nuo migracijos politikos prie Ispanijos sienų ir nacionalinio saugumo.

Patikimiausi rugsėjo 2–3 dienomis paskelbti šaltiniai nurodo:

Madridą – apie 150 tūkst. pagal miesto valdžią; Seutą – apie 20 tūkst.; Valensiją – apie 25 tūkst.; taip pat didelius protestus Barselonoje, Sevilijoje ir daugybėje kitų miestų. Reikia turėti galvoje, kad kairioji žiniasklaida sąmoningai mažina protestuotojų skaičių – jis kelis kartus didesnis.

Teigiama, kad akcijos vyko daugiau kaip 200 miestų ir miestelių, tačiau bendro visos Ispanijos dalyvių skaičiaus.

Todėl akivaizdu, kad Ispaniją apėmė nacionalinio masto masinių protestų prieš vyriausybės migracijos politiką banga.

Ir vis dėlto rugsėjo 2-oji parodė ,kad migracijos klausimas Ispanijoje iš politinių debatų persikėlė į gatves – ir vienu metu į daugiau kaip du šimtus šalies miestų.

Seuta tapo kibirkštimi. Dabar klausimas – kiek toli ši protestų banga nusiris per pačią Ispaniją.