Islamo valstybė: Nuo religinės motyvuotos neapykantos “netikintiesiems” iki terorizmo

Willy Fautré, organizacijos “Žmogaus teisės be sienų” direktorius

RUSIJA

“Islamo valstybės” vėliava su “Mahometo antspaudo” dizainu. Naudojama jų vaizdo įrašuose, nukertant aukoms galvas; uždrausta daugelyje pasaulio valstybių.

Žinoma, kad per didžiausią per du dešimtmečius teroristinį išpuolį Rusijos teritorijoje, įvykdytą kovo 22 d. Maskvos “Crocus City Hall” rūmuose, žuvo 139 rusai.

Atsakomybę už šį išpuolį viešai prisiėmė “Islamo valstybė”, gyrė jį įvykdžiusius “islamo kovotojus” ir savo teiginį pakartojo po to, kai Kremlius ėmė kaltinti vienintelę Ukrainą jį rėmus. Šis pareiškimas buvo piktinančiai nepagrįstas. Atkaklus Maskvos atsisakymas pripažinti prie teroristinio išpuolio pridėtą “Islamo valstybės” ranką, gali sustiprinti šių kovotojų neapykantą Rusijai, nes ši pavogė iš jų “pergalę”, ir paskatinti naujiems atsakomiesiems teroro aktams.

Šiuolaikinės Vakarų muzikos koncertais jaunimui islamistai bjaurisi kaip pražūties vietas. Koncertai tampa privilegijuotu taikiniu – tai rodo anksčiau 2015 m. lapkričio mėn. teatre “Bataclan” Paryžiuje įvykdytas teroristinis išpuolis prieš koncertą, kuriame dalyvavo 1500 jaunų žmonių,.

Islamo valstybės religinė-politinė ideologija

Prioritetiniai “Islamo valstybės” lyderių taikiniai yra musulmonų daugumos valstybės, kurios “eina į kompromisus” su kitomis šalimis, ypač Vakaruose, arba neįgyvendina šariato, kaip jie jį supranta, represyviausia forma. Netgi Talibano valdomas Afganistanas laikomas ideologiškai pagedusiu.

Islamo valstybė veikia vadovaudamasi pasauliniu puolamuoju džihadu, kurio tikslas – išvalyti “savo” teritoriją tiek nuo svetimšalių netikėlių – islamo nepripažįstančiųjų, tiek nuo apostatų, ir grupuotė pritaria smurtui prieš vietinius musulmonus, jei jie prieštarauja griežtam šariato laikymuisi ir neatitinka jos dogmų.
Kitas pagrindinis jų priešas – šalys, kuriose gyventojų daugumą sudaro krikščionys, ir jų remiamos valstybės. Šiuo atveju “Islamo valstybė” Rusiją ir jos sąjungininkes deda į vieną maišą su Vakarų valstybėmis, nes nedaro jokio skirtumo tarp visų šių “netikėlių”. Be abejo, Islamo valstybė su malonumu svarsto apie du tarpusavyje kovojančius krikščionių daugumos šalių blokus ir laukia progų pasinaudoti jų silpnybėmis.

Rusija taip pat yra “Islamo valstybės” priešas dėl savo paramos Bašaro al Asado režimui Sirijoje, XX a. karo prieš musulmonus Afganistane ir karų Čečėnijoje.

Islamo valstybės Chorasano provincija (IS-KP): ekstremistiškesnė už Talibaną

Dėl Maskvoje koncertų salėje įvykdyto teroro akto JAV pareigūnai kaip pagrindinį įtariamąjį nurodė su “Islamo valstybe” (IS) susijusią organizaciją “Islamo valstybės Chorasano provincija” (IS-KP), nors kol kas nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Pati IS-KP neprisiėmė atsakomybės už išpuolį Maskvoje. Ši žinia atėjo iš IS centrinių ryšių kanalų.

IS-KP yra IS padalinys, veikiantis dalyje Afganistano, Irano, Pakistano ir Vidurinės Azijos, regione, kuris anksčiau buvo vadinamas Chorasanu. Ji laikosi platesnės IS ideologijos, kuria siekiama įkurti pasaulinį, tarptautinį kalifatą, valdomą pagal islamo jurisprudenciją. 2016 m. IS išleido dokumentą “Islamo valstybės tikėjimo išpažinimas ir takfyro metodologija”, kuriame teigiama, kad kiekvienas, atmetantis šariato teisę, bus pavadintas kafiru (atsiskyrėliu) ir dėl to jam gali būti įvykdyta mirties bausmė.

Kovodama su “artimu priešu” (atkritusiais nuo tikėjimo savo regione), IS-KP surengė daugybę išpuolių prieš Afganistano hazarų šiitų mažumos narius.

IS-KP įsipareigojimas nesileisti į kompromisus su Vakarais iš pradžių pritraukė kai kuriuos nepatenkintus Talibano narius, smerkiančius Talibano taikos derybas su Jungtinėmis Valstijomis, Vakarų “kryžiuočiais”. 2021 m. IS-KP konkrečiai pažadėjo atkeršyti už šį taikos susitarimą ir atsisako pripažinti Talibaną teisėta islamo valdžia.

IS-KP ir Rusija

Žiaurus išpuolis Maskvoje – ne pirmas kartas, kai IS-KP taikosi į Rusiją.

2022 m. rugsėjį ISKP kovotojai prisiėmė atsakomybę už mirtininko sprogdintojo išpuolį prie Rusijos ambasados Kabule, o kai kurie ekspertai teigia, kad pastaraisiais metais ši grupuotė priešinosi Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Maiklas Kugelmanas (Michael Kugelman) iš Vašingtone įsikūrusio Vilsono centro sakė, kad IS-KP “laiko Rusiją prisidėjusia prie veiklos, kuria nuolat engiami musulmonai”. Daug Centrinės Azijos kovotojų laiko savo nariais, turinčių savų nuoskaudų dėl Maskvos.

Kai kurie analitikai teigia manantys, kad IS-KP nusitaikė į Rusiją dėl to, kad, teroristinės grupuotės nuomone, Rusijos vyriausybė engia musulmonus, be kita ko, Afganistane, Čečėnijoje ir Sirijoje.

Kai kurie IS-KP įvykdyti teroristiniai išpuoliai

IS-KP smarkiai nesutaria su Talibanu, kurį laiko atsisakiusiu džihado. Ji yra surengusi šimtus išpuolių prieš mečetes, civilių taikinius ir saugumo pajėgas Afganistane, taip pat prieš etnines ar religines mažumas.

2020 m. gegužės mėn. per IS-KP išpuolį Kabulo gimdykloje žuvo 24 žmonės, o lapkričio mėn. per kitą išpuolį Kabulo universitete žuvo 22 žmonės.

2021 m. rugpjūčio 26 d. IS-KP įvykdė išpuolį Kabulo tarptautiniame oro uoste, per kurį JAV pasitraukimo iš Afganistano metu žuvo 13 JAV karių ir 170 afganistaniečių. Tai buvo jau tarptautinis taikinys, tačiau vis dar Afganistane.

Grupuotė neseniai smogė taikiniams kaimyninėse šalyse Afganistane, Tadžikistane ir Pakistane. Teigiama, kad praėjusių metų sausio mėn. grupuotė įvykdė du sprogdinimus Irane, per kuriuos žuvo beveik 100 žmonių, tačiau IS-KP niekada neprisiėmė atsakomybės.

KP kelios datos

IS-KP atsirado Afganistane 2014 m. pabaigoje. Grupuotė pavadinta pagal seną terminą, kuriuo buvo vadinamas regionas, apimantis dalį Irano, Turkmėnistano ir Afganistano.

Ji susikūrė “Islamo valstybės” ekspansijos įkarštyje 2015 m., kai Irake ir Sirijoje įsikūrusi grupuotė bandė plėstis kurdama filialų tinklą Artimuosiuose Rytuose, Magrebe, Vakarų Azijoje ir kitose Afrikos dalyse.

IS-KP įkūrė Pakistano Talibano, Uzbekistano nepatenkinti islamo judėjimo ir kitų grupuočių nariai, kuriuos patraukė “Islamo valstybės” ekstremizmas, ištekliai. Jie prisiekė jai ištikimybę.

2015 m. sausį “Islamo valstybė” įkūrė savo “Chorasano” provinciją ir pirmuoju IS-KP emyru paskyrė Hafizą Khaną Saeedą. Khan Saeedas anksčiau buvo vadas, atsakingas už “operacijas” Orakazi vietovėje Pakistano federaliniu lygmeniu administruojamose genčių teritorijose (FATA).

2018 m. IS-KP narių skaičius buvo didžiausias, tačiau vėliau sumažėjo, iš dalies dėl Talibano ir Jungtinių Valstijų pastangų ją išardyti.
2019 m. gegužės mėn. organizacija “Islamo valstybė” paskelbė apie naujų provincijų egzistavimą Pakistane ir Indijoje – teritorijų, kurios anksčiau priklausė IS-KP geografinei kompetencijai.
2020 m. birželį “Islamo valstybė” paskyrė Shahabą al-Muhajirą naujuoju IS-KP emyru po to, kai buvo sučiuptas jo pirmtakas Aslamas Farooqi.

2021 m. birželio mėn. Jungtinės Tautos paskaičiavo, kad IS-KP sudaro pagrindinė kovotojų grupė, kurią sudaro 1500-2200 kovotojų, veikiančių Afganistano Kunaro ir Nangarharo provincijose. Šie kovotojai buvo išsklaidyti į santykinai autonomiškas grupuotes, veikiančias po “Islamo valstybės” vėliava ir ideologija.

hrwf.eu