Aurelijus Veryga
Na maždaug tokia reakcija išgirdus Europos komisijos pirmininkės sekančio ilgalaikio ES biudžeto pristatymą.
Nieko gero nesitikėjom. Nieko gero ir negavom. Sekantis MFF jau dabar kelia aistras. Kaip ir buvo spėta, nieko gero žemės ūkiui, nes nieko daugiau nei buvo nenumatyta, vadinasi kalbos apie išmokų suvienodinimą ir daugybė kitų klausimų liko neišgirsti.
Panašu, kad buvo noras „nusiplauti“ nuo atsakomybės ir perkelti ją valstybėms narėms.
Dabar laukia mūšis Europos Parlamente.
O dabar šiek tiek detaliau apie vakar pristatytą ES biudžetą.
Išsipildė blogiausi spėjimai dėl lėšų apjungimo į kelias dideles „kišenes“, į vieną jų įtraukiant ir bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) pinigus. Ir kalbama ne tik apie tai, kad nebuvo įgyvendinti anksčiau duoti pažadai suvienodinti tiesiogines išmokas valstybėms narėms.
Pristatytame Komisijos siūlomame 2028–2034 m. ES ilgalaikiame biudžete numatyta, kad svarbi ES ūkininkavimo subsidijų programa – Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) – realiai sumažės beveik 30 proc. Numatomas BŽŪP biudžetas sieks 300 mlrd. eurų, palyginti su dabartiniu 2021–2027 m. biudžetu, kuris yra 387 mlrd. eurų. Perskaičiavus pagal 2025 m. realias kainas, tai reikštų maždaug 30 proc. sumažėjimą.
Biudžeto mažinimas nėra vienintelis esminis pokytis. BŽŪP nebebus atskiras fondas – jis bus sujungtas į vieną didelį fondą kartu su sanglaudos ir kaimo plėtros išlaidomis, kuris bus valdomas nacionaliniu lygmeniu. Sunku rasti atsakymą, kodėl kalbama apie lėšų mažinimą žemės ūkiui, kai tuo pačiu metu kyla įvairūs reikalavimai, susiję su aplinkosauga.
Tačiau pinigų „švariosioms technologijoms ir dekarbonizacijai“, panašu, kad nepritrūks. Europos Komisija planuoja šios srities išlaidas padidinti kelis kartus. EK teigiamai įvertino savo žingsnį supaprastinti žaliąjį finansavimą, ženkliai padidindama 2 trilijonų eurų biudžetą. Apie 35 proc. 2028–2034 m. biudžeto bus skirta klimato ir biologinės įvairovės projektams. Sutinku, kad investicijos į šią sritį yra labai svarbios, jei jos leidžia pasiekti energetinę nepriklausomybę ir taip padidinti saugumą. Tačiau ir kitos sritys – pavyzdžiui, žemės ūkis – yra ne mažiau susijusios su saugumu nei energetika. Jei pinigai bus leidžiami ideologiškai angažuotiems ir ekonomiškai netvariems projektams, ES gali likti prie suskilusios geldos.
Tuo pat metu taip skambiai prioritetais pristatomų saugumo ir gynybos sričių finansavimas lieka neaiškus. Kaip teigė EK pirmininkė Ursula von der Leyen, EK siūlo skirti 131 mlrd. eurų investicijoms į gynybą ir kosmosą – tai penkis kartus daugiau nei dabartinės išlaidos, tačiau tai yra santykinai labai nedidelė biudžeto dalis.
Neabejotina, kad daug diskusijų sukels ir ypatingas įstatymo viršenybės akcentavimas, kuris jau buvo naudojamas kuriant politinį spaudimą tam tikroms valstybėms narėms. Tai gali sukelti papildomą įtampą jau ir taip sudėtinguose santykiuose su kai kuriomis šalimis. Toks lėšų apjungimas į didesnes „kišenes“ gali tapti puikiu pretekstu visą atsakomybę už investicijas į svarbias sritis perkelti valstybėms narėms, tuo pat metu keliant riziką, kad ES praras strateginį matymą. Tai gali ne kad pagerinti, o pabloginti konkurencingumą. Todėl pritariu kai kuriems kolegoms, Europos Parlamento nariams, kad Parlamento vaidmuo turės būti itin aktyvus peržiūrint Europos Komisijos pateiktus biudžeto siūlymus.
Nuoroda į biudžeto pristatymą su konkrečiais skaičiais.
