Štai ir galutinė teismo nutartis, parodijuojanti asmenų lygiateisiškumą, o ir patį teisingumą.
Trys skundai ir keturi sprendimai: dviejų prokurorų (Edvino Navicko ir Valentinos Strokinienės) ir dviejų ikiteisminio tyrimo teisėjų (Ana Karšul Vilniuje ir Ugnė Gailiūnienė Panevėžyje).
Na ir kas, kad lingvistinės ekspertizės išvadoje juodu ant balto: „…lingvistinei analizei pateikti pasakymai lingvistiniu požiūriu yra žeminantys, menkinantys ir niekinantys asmenis bei asmenų grupes, į kurias jie nukreipti, tiesiogiai įvardinant ar apibūdinant asmenis menkinančia, niekinančia, vulgariąja ar nepadoria leksika ir kitomis lingvistinėmis priemonėmis…“.
Teisėjų ir prokurorų sprendimais Šarūnui Jasiukevičiui ir jo komentatoriams tai nėra taikoma.
Nutartimis prokurorai ir teisėjai patvirtino, kad grasinimu nelaikomas pasidalinimas kovinio ginklo kulkomis suvarpyta asmens nuotrauka, laišku atsiųstas klausimas „…nori, kad tave užmuštų gatvėj kas nors bevaikščiojantį?“, siūlymas „padaryti galvoje skylutes“ arba „užkasti nedelsiant“, kaip ir teiginys – „laikas šiuos nuvežti į šaudyklą ir paleisti kaip judančius taikinius“.
Šios išraiškingos frazės nelaikomos ir neapykantos kalba. Baudžiamąja tvarka neturi būti persekiojami asmenys kitą grupę asmenų vadinantys: „degeneratais“, „išgamomis“, „genetinėmis atliekomis“, „myžalu“ ar „šunbeždžionėmis“.
Manote, kad teismas verčia naują lapą, gindamas laisvą žodį?
Toli gražu. Tiesiog taiko baudžiamąjį įstatymą pagal pavardes. Lygiateisiškumą atidėkime.
Manote, viešų asmenų atžvilgiu galioja kitokie neapykantos kalbos standartai?
Visai ne.
Neseniai vienas asmuo buvo nuteistas realia vienerių metų laisvės atėmimo bausme už gerokai švelnesnę leksiką prieš viešą asmenį.
Quod licet jovi non licet bovi.
To būti negali! Ar grasinimai nėra apibrėžti, ar sprendžiantieji nutarė pagal savo ,,kultūros lygi, ar …”…..