„Gulago vaikai“: Rusijos vyriausybė nepaiso konstitucinio teismo sprendimo dėl įstatymo, padedančio sovietų represijų aukoms.

Paryžius – Maskva. Šiandien 2020 m. lapkričio 27 d. Rusijos parlamentas surengė pirmąjį teisės akto, iš dalies keičiančio 1991 m. Įstatymo „Dėl politinių represijų aukų reabilitacijos“, projektą. Priėmus tokį įstatymą, būtų pažeista daugiau kaip tūkstančio pagyvenusių Rusijos piliečių, vadinamųjų „Gulago vaikų“, teisė grįžti į ištremtų tėvų gyvenamąją vietą, ką garantuoja minėtas Reabilitacijos įstatymas.

Tarptautinės žmogaus teisių federacijos (FIDH) organizacija Maskvoje mano, kad šis įstatymo projektas turėtų būti atmestas.

Minėtą projektą, kurį vyriausybė pateikė 2020 m. liepos mėnesį, reaguodamas į Rusijos Konstitucinio Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutarimą, kuriuo remiamos kompensacijos sovietmečio tremtiniams,  Rusijos parlamentas pradėjo svarstyti lapkričio 26-ąją.  Svarstomas variantas prieštarauja minėtam Konstitucinio Teismo sprendimui.

Primename, kad 1991 m. Reabilitacijos įstatymas numatė tremtinių teisę be eilės į būstą mieste, kuriame represijų metu gyveno jų represuota šeima. Tačiau įstatymas neveikė daugelį metų dėl neveiksmingų jo įgyvendinimo teisės aktų.

2019 m. kovo mėnesį trys sovietmečio tremtinių vaikai pateikė skundą Konstituciniam Teismui. Jie visi trys gimė tremtyje šeimose, kadaise ištremtose iš Maskvos. Šiems tremtinių vaikams atstovavo Maskvoje įsikūrusios NVO Teisės ir viešosios politikos instituto teisininkai.

„Dabartinis įstatymo projektas yra Konstitucinio Teismo sprendimo sabotažas”, – sakė pareiškėjams Konstituciniame teisme atstovavęs advokatas Grigorijus Vaypanas. „Jei projektas taps įstatymu, Konstitucinio Teismo sprendimas liks „miręs”. Aukos stos į eilę būstui 30-čiai metų, kas reiškia, kad jos negalės gauti būsto per visą savo gyvenimą“.

Antai, Alisa Meissner, gyvenanti vos už 50 kilometrų nuo Gulago stovyklos Kirovo srityje, kurioje ji gimė, bando grįžti į Maskvą. Tačiau šiandien ji eilėje yra 54967-oji.

2019 m. Gruodžio 10 d. Konstitucinis Teismas nusprendė pareiškėjų naudai ir paskelbė antikonstitucinėmis atitinkamų vidaus įstatymų nuostatas, kurios neleidžia nukentėjusiesiems nuo represijų gauti jiems padarytos žalos atlyginimą.

Šis  Konstitucinis Teismas nutarimas po daugelio represuotųjų visiškos užmaršties metų suteikė pirmąją viltį sovietmečio tremtiniams. Tačiau federalinė agentūra, paskirta vykdyti Konstitucinio Teismo sprendimą, padarė tik nedidelius įstatymo „Dėl politinių represijų aukų reabilitacijos“ pakeitimus, neatsižvelgdama į daugelį Konstitucinio teismo nurodymų. Jame nenumatomas federalinis finansavimas, neteikiama pirmenybė repatrijuotų sovietmečio aukų būstui, laikomasi įvairių regioninių nuostatų. Konkurencingą alternatyvų pasiūlymą, pagrįstą konsultacijomis su pilietine visuomene ir įgyvendinant Konstitucinio Teismo išaiškinimą, įstatymų leidėjai vakar atmetė.

„Tai svarbus atvejis, kai žalos atlyginimo klausimas represuotiesiems vėl grįžo į pirminę būseną. Vyriausybės nenoras įgyvendinti Konstitucinio Teismo sprendimą, rodo jos nenorą spręsti sovietmečio žmogaus teisių pažeidimus“, – sakė FIDH Rytų Europos ir Centrinės Azijos skyriaus vadovas Ilja Nuzovas.

Vidurinėje tremtyje tebegyvena per 1500 sovietų režimo metu represuotų asmenų vaikų. Jų tėvai, kurie gimė atokiuose šalies regionuose praėjusio amžiaus 1930 -1940 dešimtmečiuose, kadaise buvo ištremti į Gulagą. Šis atvejis rodo bendrą valdžios nesugebėjimą įvykdyti savo įsipareigojimų teikiant tinkamą žalos atlyginimą sovietmečio represijų aukoms. Nepaisant ankstyvaisiais posovietiniais metais įstatymų leidybos pastangų, dauguma priemonių sovietmečio persekiojimo aukoms tebėra mažareikšmės, tremtiniams grįžti į savo tėvų gyvenamąsias vietas kol kas galimybės nesudaromos.

FIDH informacija