Google cenzūra prieš „pozicija.org“ publikaciją: grėsmė žodžio laisvei?

2025 m. gegužės 11 dieną internetinė svetainė pozicija.org gavo pranešimą iš „Google“, kad jų 2022 metais publikuota straipsnio autorės Audronės Simanonytės publikacija „Homoseksualizacijos schema: ką turėtume žinoti“ sulaukė skundo dėl tariamo politikos pažeidimo. Netrukus po to „Google“ ėmėsi žaibiškų veiksmų – pašalino Google Ads reklaminius skelbimus svetainėje, teigdami, kad publikacijoje esama „neapykantą skatinančio turinio“. Tokie veiksmai kelia rimtų klausimų apie tarptautinių korporacijų įtaką demokratinei diskusijai ir žmogaus teisių, ypač žodžio laisvės, ribojimą.

Publikacijos turinys: kritika ar neapykanta?

Audronės Simanonytės straipsnis, pasirodęs dar 2022 metais, yra išsamus ir kryptingai poleminis tekstas, kuriame nagrinėjami vadinamosios „homoseksualizacijos“ procesai Vakarų visuomenėse – ypač švietimo, kultūros ir žiniasklaidos srityse. Autorė teigia, kad šie procesai nėra vien natūralios žmogaus teisių plėtros išraiška, bet labiau primena ideologinę kampaniją, kuria siekiama perauklėti visuomenę ir primesti naują vertybinę paradigmą.

Tekste pateikiami pavyzdžiai iš tarptautinės praktikos – mokyklų programos, kuriose vaikai mokomi apie „lytinį spektrą“, kultūrinės kampanijos, kuriose propaguojamas „queer“ identitetas kaip norma, bei atvejai, kai dėl kritikos LGBT ideologijai žmonės netenka darbo ar tampa socialinės atskirties aukomis.

Autorei itin kritiškai vertinant šiuos reiškinius, pasitelkiamos gana ryškios, o kartais – ir provokuojančios formuluotės. Visgi straipsnyje nepropaguojama nei smurtas, nei diskriminacija LGBT asmenų atžvilgiu – veikiau tai kvietimas į diskusiją apie demokratinių vertybių balansą: kur baigiasi teisė būti apsaugotam nuo diskriminacijos ir prasideda grėsmė žodžio laisvei?

Google reakcija – algoritminė cenzūra?

Reakcija iš „Google“ buvo akivaizdžiai neproporcinga: viena nuoroda, vienas paspaudimas „Report“ mygtuko – ir per mažiau nei 24 valandas įvykdomas sprendimas, kuris faktiškai finansiškai blokuoja visą svetainę. „Policy violation“ perspėjimas dėl „neapykantos kalbos“ nebuvo pagrįstas jokiu konkrečiu teisiniu vertinimu ar vieša ekspertize. Tokia praktika kelia pagrįstų abejonių dėl skaidrumo ir teisingumo.

Dar labiau neramina tai, kad visa procedūra vyko be galimybės iš anksto pateikti paaiškinimus, be viešumo, be aiškaus turinio cenzūros kriterijų. Svetainės administratoriams pateikta tik bendra formuluotė apie „hate speech“, nesuteikiant jokios konkrečios citatos ar argumento, kur būtų galima identifikuoti realų pažeidimą.

Google politika prieš žodžio laisvę

„Google“ – kaip viena didžiausių pasaulio technologinių korporacijų – faktiškai veikia kaip vartininkas tarp informacijos kūrėjų ir vartotojų. Kai tokios platformos ima remtis ideologiniais ar politiniais kriterijais vertindamos turinį, jos ne tik riboja informacijos sklaidą, bet ir formuoja viešąją nuomonę pagal savo vertybių sistemą.

Problema ta, kad ši vertybių sistema nėra nei demokratiškai patvirtinta, nei universali. Ji atspindi tam tikrų vakarietiškų ideologinių sluoksnių požiūrį, kuris vis dažniau yra primetamas globaliu mastu – nepaisant regioninių, kultūrinių ar konstitucinių skirtumų.

Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis aiškiai nurodo, kad „žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas“. Tai – viena esminių demokratinės valstybės laisvių. Akivaizdu, kad pozicija.org publikuota straipsnio medžiaga, nors ir kritiška, patenka būtent į šios laisvės taikymo ribas.

Kai užsienio platformos, tokios kaip „Google“, ima bausti svetaines už turinį, kuris nėra neteisėtas nacionaliniu lygmeniu, mes susiduriame su de facto cenzūros mechanizmu, kuriam demokratinėje valstybėje neturėtų būti vietos.

Dvigubi standartai

Dar viena problema – dvigubi standartai. Viešojoje erdvėje egzistuoja daugybė provokuojančių, net šmeižikiškų publikacijų, nukreiptų prieš religines bendruomenes, tradicinę šeimos sampratą ar konservatyvias pažiūras. Tačiau šios publikacijos dažniausiai išvengia „Google“ sankcijų, nes jos dera su ideologine „mainstream“ kryptimi. Tuo tarpu bet kokia sisteminė kritika LGBT ideologijai, net jei išreikšta teisinėmis ar filosofinėmis kategorijomis, neretai prilyginama neapykantai.

Tai kelia rimtą pavojų demokratinės diskusijos įvairovei. Jei kritika vienai socialinei grupei yra leidžiama, o kitai – ne, tai reiškia, kad turime nebe laisvą viešąją erdvę, o redaguotą ideologinį burbulą.

Išvada: laikas ginti žodžio laisvę

pozicija.org atvejis parodo, kaip technologiniai milžinai gali vienu paspaudimu nutildyti alternatyvią nuomonę, nepriklausomai nuo to, ar ji atitinka nacionalinės teisės normas. Tai turėtų kelti aliarmą visiems, kurie vertina demokratiją, nuomonių įvairovę ir žodžio laisvę.

Nesvarbu, ar sutinkame su straipsnio autorės pozicija – ginčytini tekstai yra būtina demokratinės visuomenės dalis. Cenzūros mechanizmai, ypač kai jie taikomi tyliai, greitai ir be atsakomybės, turi būti viešai aptariami ir teisiškai reguliuojami.

Laisvė reiškia teisę ir pasakyti tai, kas nepatogu – kitaip tai nebe laisvė, o tik prižiūrimas diskursas. Ir tai – jau ne informacinė visuomenė, o informacijos kontrolės režimas.

Redakcija