Goda Juocevičiūtė: Kol skelbiamas karas nematomiems priešams, diktatūra auga tiesiog akyse

Šeštadienį Vilniuje prie Rusijos ambasados vyko aistringas mitingas už Aleksejų Navalną. Masiniam susibūrimui vadovavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas. Taip, tas pats karantino sargas, kuris dar visai neseniai viešai perspėjo, kad tiems gyventojams, kurie ragins žmones nesilaikyti atstumų ir būriuotis, grės policijos vizitas.
Žvėryne vykusi protesto akcija, kuri esą rodo solidarumą su kovojančiais prieš Kremliaus režimą, atspindi posakį: kas galima Kasčiūnui, paprastam mirtingajam užginta. Kad eiliniam Kasčiūnui nebūtų per daug garbės, jį čia siūlau vartoti kaip bendrinį vardą, keistiną bet kokiais kitais vardais politikų, kurie jau atvirai šaiposi iš savo balsą jiems patikėjusių ir dabar kaip gyvuliai įkalintų, dresuojamų, gainiojamų, rūšiuojamų ir laikomų nežinioje dėl savo galo rinkėjų.

Kokia neelegantiška, nesubtili veidmainystė. Remiantis policijos interpretacijomis, kas vieniems yra draudžiamas būriavimasis, kitiems – leistinas socialinis burbulas ir pasiaukojantis žygdarbis.

Pajūrio regiono gyventojai, pervažiavę Klaipėdos savivaldybės liniją, kad pasigrožėtų Olando Kepure, fotografuojami iš pasalų ir baudžiami 500 eurų bauda. Nuo kalnelių ant slidžių ir „pašikniukų” skriejančius vaikus bei jų tėvus akylai stebi pareigūnai – ne dėl to, kad žmones saugotų nuo teroristų (jų ir nėra), bet dėl to, kad nusikaltėliais laiko pačius pramogautojus ir žiūri, jog šie tarpusavy nebendrautų ar pernelyg socialiai nesuartėtų, o susidūrusius rogėmis arba įtartinai prakalbusius vienas į kitą kamantinėja, kokie ryšiai juos sieja. Nes žmonės tiesiog turi jausti jėgos struktūrų šnopavimą į nugarą.

Gidas negali vesti žygio net vienam asmeniui, nė plačiais, laukiniais Pavilnių regioninio parko miškų takais, kur prireikus aktyvaus laisvalaikio mėgėjams galėtų užtikrinti ne tik dviejų, bet ir trijų ar penkių metrų atstumą. Aišku, leidimas atsirastų ekskursijai po Vilnių, jei maršrutas vadintųsi „Navalno partizaninio karo vingiais” arba „Nežinomi Cichanouskajos laisvės keliai”.

Lygiai taip pat profesionalus sportininkas neturi teisės jokiame stadione anei slėnyje grupei sveikuolių pravesti mankštos arba kovos menų treniruotės, nebent, vėlgi, ji būtų simboliškai pašvęsta Putinui arba Lukašenkai smūgiuoti žemiau juostos.

Draudžiama aktoriui surengti poezijos vakarą, dainininkui – koncertą kokiame nors skvere ar aikštėje, kur yra pakankamai vietos meno ištroškusiems miestiečiams kaip balvonams laikytis paranojinių atstumų vieniems nuo kitų. O štai išeiti susimetus į minią arba apsikabinus komjaunuoliškai pašūkauti prie Rusijos ambasados – prašom, galima.

Jei skelbi kovą Kremliui, kuriam ant tavęs, švelniai tariant, nusišvilpti, gali garsiai išreikšti paramą nuomonių įvairovei. Bet jei pasisakysi už nuomonių įvairovę konkrečiai savo gimtojoje Lietuvoje, jau tapsi grėsme valstybės vientisumui, pelnysi liaudies priešo ar Maskvos agento titulą.

Protesto akcija prieš Konstitucijos pažeidimus ir žmogaus laisvių bei teisių suvaržymus savojoje šalyje, kurie negali būti taikomi, jei nėra paskelbta Nepaprastoji padėtis, arba apskritai prieš neadekvačius ir daugumai akivaizdžiai žalingus karantino draudimus būtų traktuojama kaip antivalstybinė veikla, trukdanti priešakinėse fronto linijose kariauti su COVID-19. Bet mitingėlis už demokratiją Rusijoje arba Baltarusijoje – kilnus ir toks dvasingas, kad nesiskaito kaip epidemiologiškai pavojingas arba pilietiškai kenksmingas.

Jei visa tai – ne dvejopi standartai ir akiplėšiškas valdžios tyčiojimasis iš savo šalies žmonių, tuomet lieka tik versija, kad virusas yra fenomenaliai išrankus ir ideologiškai išmanus.

Norinčius dirbti ir užsidirbti, būti savarankiškais smulkiuosius verslininkus, menininkus, amatininkus, renginių organizatorius, kurie neįsitraukę į svetimų valstybių politines peripetijas, ir paprastus gyventojus, sumaniusius nuosavu automobiliu nuvykti pakvėpuoti grynu oru į paplūdimį arba į pamiškę, ypač – nepakenčiančius vietinio režimo piliečius, jis puola be pasigailėjimo, bet iškart iš baimės drebėdamas sunyksta prieš politiškai angažuotas protesto akcijas. Maža to, išskirtinai tik tas, iš po kurių kyšo Sorošo braižas.

Prietrankos trigrašis: Ajajajajai, straipsnio autorė piktinasi kaip maža mergaitė, užuot iš valdžios pasimokiusi. Kiek aš galiu Tamstas mokyti? Imkite pavyzdį iš didžiukų. Tų, kurie valdžioje ir daro, ką nori. Kas trukdo Tamstoms tą patį daryti? Užsinorėjai nueiti pas berną, nusipaišei plakatą su Navalnu ir valiai sau, kur nori, tik prie nuotraukos prirašyk, kad Putinui kaput. Policija ne tik nesulaikys, bet dar iki adresato palydės. Jei kam reikia pas mergičką su reikalais, baltarusaitės Svietos portretą prieš save laikyk, su prierašu Batiai py…diec! Patrulis su švyturėliais nuveš ten, kur reikia, nes Svieta jau beveik prezidentė. O jei reikia su draugais pasitusuot, susirakinkite rankomis ir vaizduokite baltarusišką lenciūgą. Bet ne daugiau, kaip 50-imt tūkstančių dalyvių, nes po to pradeda kabinėtis. Ne pareigūnai – koronovirusas. Darykit, vaikai, ką valdžia daro ir būsite išganyti.

Goda, jei jau tokia protinga, paaiškinkit, prašau, man kaip prietrankai, kaip čia atsitiko, kad, nuolat puolant rusams, mus galutinai užkariavo ir patvarkė… švedai. (Jei netikite, užsukite į bet kurį banką!).

P.S. Akcijos organizatorius pasirodė besąs analfabetas – išplėšė svetimą Donbaso vėliavą! O juk mūsų policija Gedimino kalno papėdėje pernai aiškiai Lietuvos patriotei pademonstravo, kad nebegalima mosikuot tik su mūsų trispalve!