Internetas ūžia dėl Vakarų Europos lygį pranokstančių prekių kainų Lietuvoje (po „Delfi” publikacijos „Lidlas” prisipažino: taip Lietuvoje drabužiai brangesni. – red.).
Gal ir ne visiškai teisinga daryti apibendrinančias išvadas iš konkrečios striukės, kadangi ant kitos svarstyklių lėkštutės galima padėti prekes, kurios kainuoja pigiau. Aišku viena – skirtingais PVM tarifais čia neprisidengsi. Juk pramonės prekėms lengvatiniai tarifai Europos Sąjungoje beveik netaikomi, taigi Lietuva nėra nei privilegijuotoje, nei diskriminacinėje padėtyje.
Tačiau LIDL atstovės paaiškinimai apie tai, kad santykinai didesnius logistikos kaštus Lietuvoje lemia mažesnis gyventojų ir pirkėjų skaičius, smarkiai glumina. Pasiremkime jos logika. Jeigu dabar visi lietuviai imtų tas striukes užsisakinėti internetu iš Dublino ar Frankfurto arba vežtis iš Lenkijos, logistikos kaštai prekybos savikainoje išaugtų dar labiau ir tuomet tektų dar labiau pakelti kainą. Hm… Virvė yra geras dalykas, tačiau labiau tinka smunkančioms kelnėms prilaikyti, o ne kaklui veržti…
Paradoksalu – atrodo, nėra jokių kliūčių konkurencijai tarpti Lietuvos prekybos pasaulėlyje, tačiau tenka pripažinti, kad gyvename riboto asortimento ir pasirinkimo rinkoje, kurios niekas ir nesistengia paįvairinti, Nei didmenininkai, nei mažmenininkai.
Pamėginkite rasti kitokį nei tamsiai pilką ar juodą vyrišką žieminį paltą! Nusisuksite sprandą arba nudreifuosite į tas parduotuves, kurios išvers jūsų kišenes tartum vidurius.
Randamų-nerandamų prekių sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti… Tuomet ir nėra ko stebėtis, kad kainos Lietuvoje didesnės, o kokybė blogesnė. Kažkas juk sumokės…
Veidaknygė
