Minimali alga (MMA)nuo 2018 m. sausio 1 d. padidėjo 37,9 proc.!
Ne, ne Lietuvoje, o Rumunijoje. Dabar ji ten bus 413 eurų, t.y. 13 eurų didesnė nei Lietuvoje, kuri „užaugino” MMA nuo 380 iki 400 eurų arba 5,3 proc. Nors pastarasis MMA kėlimas Rumunijoje daugiau techninis (darbdavio ir darbuotojo socialinio draudimo įnašų sujungimas), statistiniuose palyginimuose mes – jau antri nuo galo visoje Europos Sąjungoje prieš Bulgariją.
Taip, vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje tebėra didesnis nei Rumunijoje, tačiau nebebūčiau toks tikras dėl šio pranašumo – vis tik paskutinio skelbiamo ketvirčio duomenimis, Rumunijos BVP per metus ūgtelėjo 8,8 proc. Priežastis – radikalios ekonomikos reformos, įskaitant ir mokesčių politiką, šešėlinės ekonomikos užkardymas ir t.t.
Žinoma, esmė yra ne MMA. Bėda ta, kad valso žingsnelių jau nebepakanka. Svarbiausia – jog darbo našumas, tiksliau, vieno darbuotojo kuriama pridėtinė vertė leistų didinti jo atlygį ne 5 proc., o bent 10-15 proc. per metus. Vargu bau, ar tokį spaudimą privačiam sektoriui diegti inovatyvias technologijas, kelti darbo efektyvumą ir algas sukursime, jeigu pagrindinis darbdavys – valstybė rodo labai blogą pavyzdį.
Vietoje to, kad sumažintų dirbančiųjų skaičių viešojo valdymo sektoriuje ir tuo pačiu padidintų jų darbo našumą, ji atseikėja kiekvienam keliais eurais daugiau ir piktinasi, kad dar randasi nepatenkintųjų.
Pajamų ekonomika Lietuvoje virsta protesto arba trijų „N” ekonomika – nelaiminga valdžia, nelaimingi darbuotojai, nelaimingi mokesčių mokėtojai. Visi apsimeta, kad yra užsiėmę – vieni sprendžia problemas, kiti – vykdo tarnybines pareigas, treti – moka mokesčius. O Lietuva smenga statistinėse lentelėse…
Gera matyti Gitano atkreiptą dėmesį į Lietuvos žiauriai atsilikusį MMA. Gi užtai tuštėja Lietuva 50,000 kas met. Važiuoja pas kaimynus kur algos 4 ir net 10 kartų augštesnės. Bet kodėl taip esti atsilikusios mūsų algos? Esame vienoje toje pačioje ekonomijoje su visą ES. Pinigams ir prekėms nėra sienų. Nėra sienų ir žmonėms. Tačiau tik du būdai likę Lietuviams algas sulyginti. Valdžiai tiesioginiai, greitai lyginti, arbo žmonėms emigruoti ten kur augštesnės algos.
Kaip gali ekonomistai pateisinti Lietuvos žemas algas kuomet pagaminama Lietuvoje 3/4 ES vidurkio bet vidutinė alga tėra 1/4 ES? Kaip ekonomistai gali šitai pateisinti rementis tiesioginiais statistikos skaičiais, nepūčiant neaiškius apibendrinimus. Norime juodą ant balto. Turime aibe statistikoje dirbančių. Valdžią turi galią pareikalauti pateikti Lietuvai gyvybiškai svarbių duomenų. Atsakomybė seimūnų ir jų ekonomistų pasiaiškinti tikrais skaičių pagrįstais faktais kodėl jie nieko nedaro ir tyli kai tauta tirpsta iš po kojų.