2020 m. gegužės 15 d. įvyko antrasis nuotolinis Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdis. Tarp daugybės klausimų vėl buvo klausimas, susijęs su Rastinėnais, kur tėveliai nuo 2012 m. prašo savivaldybės įsteigti darželį valstybine lietuvių kalba. Deja, savivaldybės administracija nenusiteikusi tokiam sprendimui, argumentuodama, kad rajone reikia (suprask, kažkur) įsteigti specialiąsias grupes.
Rastinėnų kaimas (Sudervės sen.) ypatingas tuo, kad čia esančios sodų bendrijos virsta gyvenamaisiais rajonais, kur intensyviai keliasi gyventi jaunos šeimos su mažamečiais vaikais.
Remiantis Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (VRSA) interneto svetainėje skelbiamomis Sudervės seniūnijos veiklos ataskaitomis 2015–2018 m., matyti, kad Rastinėnai yra labai sparčiai auganti gyvenvietė.
2015 m. Rastinėnuose gyveno 568 gyventojai (deklaravę gyvenamąją vietą), o 2018 m. jau 739 gyventojai (gyventojų skaičius jau didesnis nei pačioje Sudervės gyvenvietėje, seniūnijos centre).
Nuolat auga gyventojų iki 18 m. ir amžiaus grupėje 18–45 m. skaičius. Faktinis gyventojų skaičius yra dar didesnis, nes dalis gyventojų, ypač turinčių mažų vaikų, deklaruoja gyvenamąją vietą Vilniaus mieste, kad galėtų ten pretenduoti ir gauti vietą ugdymo įstaigoje.
Sudervės seniūnijoje veikiančiose ugdymo įstaigose lenkų ugdomąja kalba mokinių skaičius pastaraisiais metais lieka stabilus arba mažėja, o Rastinėnų skyriuje ypač mažėja.
Ugdymo įstaigose lietuvių ugdomąja kalba vaikų skaičius nuosekliai auga. 2019 m. Buivydiškių pagrindinės mokyklos Sudervės skyriuje pastačius modulinius priestatus vaikų skaičius šoktelėjo nuo 133 iki 180.
Sudervės seniūnijos gyventojų (iki 18 m.) skaičiaus pokytis, kartu su besimokančiųjų skaičiaus pokyčiu Buivydiškių pagrindinės mokyklos Sudervės skyriuje akivaizdžiai rodo, kad ugdymo ir švietimo įstaigų poreikis valstybine lietuvių ugdomąja kalba tik auga. Todėl visiškai nestebina, kad Rastinėnų gyventojai nuo 2012 m. prašo, kad Sudervės M. Zdziechovskio pagrindinės mokyklos Rastinėnų pradinio ugdymo skyriuje būtų įsteigtos ikimokyklinio ugdymo grupės ir lietuvių ugdomąja kalba. Rastinėnuose šiuo metu veikia Sudervės M. Zdziechovskio pagrindinės mokyklos Rastinėnų pradinio ugdymo skyrius.
Pati Rastinėnų mokyklos istorija prasideda nuo tarpukario. 1946–1950 m. mokykloje visi dalykai buvo dėstomi lietuvių kalba, o nuo 1951 m. – lenkų kalba. Dėl vaikų skaičiaus mažėjimo 2010 m. rugsėjo 1 d. Rastinėnų pagrindinė mokykla buvo reorganizuota į Sudervės M. Zdziechovskio pagrindinės mokyklos Rastinėnų pagrindinio ugdymo skyrių. 2011 m. rugsėjo 1 d. skyriuje buvo atidaryta priešmokyklinio ugdymo grupė 3–6 m. vaikams, kurią tuomet lankė 10 vaikų. 2019–2020 m. m., remiantis Vilniaus rajono savivaldybės duomenimis, Sudervės M. Zdziechovskio pagrindinės mokyklos Rastinėnų pradinio ugdymo skyriuje mokosi 5 vaikai.
Visgi VRSA neigia tokį poreikį teisindamasi, kad negali nustatyti tikro poreikio ikimokyklinio ugdymo įstaigose, arba formaliai atsakydama, kad Rastinėnų pradinio ugdymo skyriaus patalpų plotas yra visiškai panaudotas. Dėl to VRSA, neturėdama tikro argumento nesteigti grupių lietuvių ugdomąja kalba, pradėjo painiotis savo atsakymuose: viename rašte gyventojams atsakoma, kad minėtame skyriuje nėra laisvo ploto. O kitame jau sakoma, kad Sudervės M. Zdziechovskio pagrindinės mokyklos Rastinėnų pradinio ugdymo skyriaus patalpose planuoja įsteigti klases vaikams su specialiaisiais poreikiais.
Be šio atvejo, reikia paminėti, kad 2019 m. VRSA atkėlė į Rastinėnų skyriaus patalpas Nemenčinės daugiafunkcio centro Rastinėnų skyrių, kuris jokios apčiuopiamos veiklos nevykdo ir dažniausiai būna užrakintas. Taip pat paminėtina, kad į šias patalpas 2018 m. yra perkeltas ir Vilniaus rajono bibliotekos padalinys, nors toks pat padalinys veikia šalia esančiame Sudervės kaime. Galiausiai VRSA konstatuoja, kad poreikio steigti ikimokyklinio ugdymo grupes valstybine lietuvių kalba Rastinėnuose nėra!
Visas VRSA manipuliacijas ir cinizmą parodo tai, kad tame pačiame 2020 m. gegužės 15 d. tarybos posėdyje buvo nuspręsta dalį Sužionių pagrindinės mokyklos patalpų pakeisti į gyvenamąsias patalpas. Kyla retorinis klausimas: ar ne efektyviau būtų tas patalpas Sužionių mokykloje pritaikyti spec. poreikius turintiems vaikams, nei keisti į gyvenamąsias patalpas? Taip būtų patenkintas poreikis ugdyti valstybine lietuvių kalba Rastinėnuose, ir įsteigtos specialiosios grupės Sužionyse.
Tačiau, matyt, pagrindinis tikslas čia yra visaip manipuliuojant užkirsti kelią lietuviškų grupių steigimui Rastinėnuose, taip verčiant tėvelius toliau likti prisiregistravusius Vilniaus m. ir savo balsą atiduodant mieste.
Ačiū Gediminui Kazėnui už puikų straipsnį, o Valentinui Šapalui už labai teisingą komentarą!
Imkit pavyzdį iš pšekų, mieli lietuvaičiai ir jiems atsakykite tuo pačių, nes jokie slavai nesupranta civilizuoto ir pakantaus elgesio – jie supranta tik jėgą, nes dauguma iš jų taip pat jėga bizūnais, nagaikėmis, žudymais ir kitais engimo būdais buvo paversti šnypštakalbiais tuteišais, o dabar dar ir kažkokių Lietuvos padugnių pasirinktas „strateginis partneris” Lietuvai kala kuolą nugaron ir kiša pinigus visokio plauko nacistinėms rinkimo akcijoms!
Ar kas nors man gali pasakyti, nurodyti pasaulyje valstybę, kurioje esant poreikiui (esant tam tikram skaičiui vaikų), valstybė, savivaldybė neįkurtų mokyklos valstybine kalba, o kurtų mokyklas ir darželius kokios nors tautinės bendrijos kalba. Manau, kad tokios valstybės nėra, išskyrus Lietuvą. Todėl kyla klausimas ir jis lieka neišspręstas – kiek dar tęsis tokia betvarkė mūsų valstybėje ? Kodėl valstybės institucijos ir jų paregūnai, tarnautojai nesiima priemonių šią betvarkę ir savivalę panaikinti ? Kodėl nevykdoma Lietuvos valstybės Konstitucija, kad kiekvienas Lietuvos pilietis turi teisę ugdytis ir mokytis valstybine kalba ?