74-osios Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos metu vykstančiame pasauliniame viešojo ir privataus sektoriaus nuomonių lyderių ir sprendimų priėmėjų forume „Concordia Annual Summit“ Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasakė kalbą apie gerovės valstybės kūrimo principus, remiantis išmaniosiomis technologijomis, dirbtiniu intelektu ir robotizacijos sprendimais.
Prezidentas gausiai auditorijai pristatė Lietuvos pažangą, išnaudojant skaitmenizacijos ir robotizacijos privalumus. „Mūsų skaitmeninės ekonomikos pridėtinė vertė nuo 2014 metų augo dvigubai greičiau nei visa pridėtinė vertė, o apyvarta – beveik triskart greičiau nei visos ekonomikos per pastaruosius ketverius metus. Tuo pat metu sparčiai plėtėsi ir tobulėjo skaitmeninės viešosios paslaugos. Mes patvirtinome Nacionalinę strategiją dirbtiniam intelektui, kurioje pabrėžiama būtinybė plėtoti ir pritaikyti dirbtinį intelektą tiek valstybės institucijose, tiek viešajame sektoriuje“, – teigė šalies vadovas. Prezidentas priminė, kad Lietuvoje sukurtos vienos patraukliausių regione startuolių ir finansinių technologijų bendrovių plėtros ekosistemos.
Kalboje „Gerovės valstybė skaitmeniniame amžiuje“ Prezidentas įvardijo valstybių iššūkius, siekiant įgyvendinti gerovės viziją: pajamų nelygybę, socialinę atskirtį, švietimo problemas, nevienodą prieinamumą prie technologinių naujovių. Taip pat akcentuota, kad skaitmenizacijos procesai savo ruožtu gali tapti atskirties ir nelygybės veiksniu.
„Ateityje mes turime skirti daugiau dėmesio mažesnes pajamas gaunantiems, kaimiškųjų vietovių ir vyresnio amžiaus gyventojams, žemesnės kvalifikacijos darbuotojams, neįgaliesiems, taip pat ką tik studijas baigusiam jaunimui. Ilgalaikis tikslas yra užtikrinti, kad kuo daugiau gyventojų turėtų galimybę savo kasdienėje veikloje naudotis informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis“, – pridūrė šalies vadovas.
Vienu svarbiausių gerovės valstybės kūrimo ir visuomenės pažangos elementų Prezidentas įvardijo naujų skaitmenizacijos amžiui reikalingų darbuotojų įgūdžių formavimą ir mokymąsi visą gyvenimą.
Jei dėl kokių nors priežasčių bent mėnesiui dingtų elektra, pamatytume, kokią gerovės valstybę reiškia skaitmenizacija.
Ar skaitmenizavimas padės žnogui tapti gresniu žmogumi? Ar ne doras, dvasingas, savaraniškai mąstantis, dvasines vertybes aukščiau už materialias keliantis, su bet kokia neteisybe nesitaikstantis, empatiškas žmogus yra gerovės valstybės pagrindų pagrindas? Ar sąlygų tokiam žmogui formuotis ir reikštis sudarymas įeina į gerovės valstybės kūrimo programą?
Šis komentaras skirtas ne aptariamai temai, bet gimtajai kalbai. O šiuo atveju priesagai „-izacija”. Ji nežmoniškai platinama visuose kalbos stiliuose ir gyvenimo situacijose. Ji dabar yra fasadinio mokytumo ženklas. Nors jau iš vidurinės mokyklos žinome, kad toks hibridas sudarytas pažeidžiant lietuvių kalbos normas: šaknis lietuviška, o priesaga – lotyniška. Kodėl nekenčiamas lietuviškas žodis „skaitme-ninimas”?
Jis pranašesnis prieš lotynišką priesagą net ir tuo, kad jis taupesnis: lietuviška priesaga sudaryta iš trijų skiemenų (ni-ni-mas), o lotyniška – iš keturių (ni-za-ci-ja). Kam dar rūpi lietuvių tautos likimas, turėtų tūpėti ir jos kultūros likimas, o kam rūpi kultūros likimas, negalėtų būti abejingas ir ka;lbos likimui.
Gitanas Nausėda pasakė kalbą apie gerovės valstybės kūrimo principus, remiantis išmaniosiomis technologijomis, dirbtiniu intelektu ir robotizacijos sprendimais. Šiais dalykais Lietuva tikrai ne pirmauja ir neturi kuo pasigirti.