G. Landsbergis: „aš matau, kad Lietuvoje formuojasi alt-right judėjimas“

Liepos 15 d. laidoje „Kitokie pasikalbėjimai“ paprašytas pakomentuoti studentų skundo prieš profesorių Vytautą Radžvilą situaciją Gabrielius Landsbergis teigė, kad problemos neįžvelgia, bei pasidalino mintimis apie Lietuvoje stiprėjančią alternatyvią dešiniąją jėgą, besitelkiančią aplink portalą Propatria.lt, kurį, politiko subjektyvia nuomone, galima palyginti su „lietuviškuoju Breitbart“. Dalinamės klausimo ir atsakymo į jį išrašu (nuo 1:37:35 iki 1:39:10).

***

Vedėjas:

Gabrieliau, kadangi esi TSPMI alumni, kokia nuomonė apie dabartinį profesoriaus Radžvilo ir magistrantų konfliktą ir inicijavimą jį šalinti, riboti jo veiklą TSPMI?

Gabrielius Landsbergis:

Visų pirma, tai nėra šalinimas. Visų pirma, tai yra kurso pakeitimas: iš privalomo į pasirenkamą. Tai jeigu jau reiktų žiūrėti į faktus, o ne į alternatyviuosius faktus, tai situacija nėra dramatiška, tokie dalykai atsitinka nuolat. Beveik visi turbūt iš čia esančių, kurie studijavo arba studijuoja, žino, kada vienas ar kitas kursas būna pakeistas: pasikeičia dėstytojai, vienas išvažiuoja, kitas atvažiuoja, arba programa pasikeičia – man taip yra ne vieną sykį buvę.

Aš kitą dalyką matau. Aš matau, kad Lietuvoje formuojasi alt-right judėjimas. Aš manau, mes turim savo Breitbart. Mes neturim savo Trumpo. Ačiū Dievui, manau. Jisai ir intelektualiąja prasme būtent aplink šitą dabar veiksmą ir save realizuoja. Atrasta iš esmės techninė problema ir iš techninės problemos padaryta politinė problema. Ją aštrinant, aštrinant, aštrinant – statant į kampą Vilniaus universitetą, Tarptautinių santykių institutą. Na, iš principo mes šiandien matom gimstantį politinį judėjimą, kuris, manau, kad per tris metus save vadins būtent ta alternatyvia dešine, ką mes matom Vakarų Europoje, Jungtinėse Valstijose.

***

G. Landsbergis, kalbėdamas apie alternatyviuosius faktus, akivaizdžiai pats nėra susipažinęs su esminiais faktais istorijoje, kurią sutinka vertinti. Priešingu atveju, jam būtų žinoma, kad studentų prašyme kaip argumentas pakeisti kurso statusui nurodomos „dėstytojo euroskeptiškos pažiūros, iškreipiančios ES suvokimą“. Tokie atvirai politizuoti studentų raštai apie dėstytojus tikrai nėra įprasta ir „nuolat atsitinkanti“ studijų proceso dalis. Taip teigdamas bei lygindamas politizuotą skundą su įprastu dėstytojų judėjimu tarp darboviečių, G. Landsbergis pats konstruoja alternatyvius faktus. Skundai dėl „euroskeptiškų pažiūrų“ nėra techninė problema ir iš jų neįmanoma padaryti politinės problemos, nes jie savaime yra politiški ir nepriimtini normaliame studijų procese.

Atkreipiame dėmesį, jog tai ne pirmas VU poziciją diskusijose dėl aukštojo mokslo pertvarkos ginančių TS-LKD politikų pasisakymas V. Radžvilo ir TSPMI administracijos konflikto kontekste siekiant pažeminti prof. V. Radžvilo asmenį nepagrįstais ir neįrodomais teiginiais. Praėjusią savaitę kitas aršus kovotojas už didesnę VU įtaką optimizuojant Lietuvos aukštųjų mokyklų tinklą Mantas Adomėnas pasidalino, paties teigimu, su Radžvilo ir TSPMI istorija nesusijusiu prisiminimu. M. Adomėno teigimu, V. Radžvilas 1987 metais neformalioje aplinkoje svajojęs fiziškai susidoroti su konkrečiomis neformalų grupėmis. Į komentatorių paprotinimus atskirti juodą humorą nuo rimtų pareiškimų M. Adomėnas nereagavo ir savo skleidžiamų apkalbų nepaneigė. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nario motyvai dalinantis tokiais „prisiminimais“ VU TSPMI ir prof. V. Radžvilo viešos diskusijos fone lieka atviri interpretacijoms.