„Financial Times“ (FT) remdamasi Estijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrų pasisakymais rašo, kad ugnies nutraukimas Ukrainoje smarkiai padidintų grėsmę Baltijos šalių saugumui, nes Rusija toliau įgyvendintų planus dėl ginkluotės atnaujinimo ir pajėgų permetimo į šiaurės rytinį NATO flangą.
„Mes visi suprantame, kad kai karas Ukrainoje bus sustabdytas, Rusija labai greitai perskirstys savo pajėgas“, – FT sakė Estijos gynybos ministras Hano Pevkuras. Pasak jo tai taip pat reiškia, kad grėsmės lygis labai greitai gerokai išaugs.
Panašius pastebėjimus per savo vizitą Jungtinėje Karalystėje šios savaitės pradžioje išsakė ir Lietuvos krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė:
„Nepuoselėkime jokių iliuzijų. Nemeluokime sau, kad Rusija liausis po Ukrainos“, – sakė Šakalienė.
„Rusija pasinaudos šiuo laiku po ugnies nutraukimo, kad sustiprintų savo karinius pajėgumus. Jie jau turi didžiulę, mūšio lauke išmokytą armiją, kuri dar labiau išaugs“, – teigė Lietuvos krašto apsaugos ministrė.
FT primena, kad Donaldo Trampo administracija derasi su Rusija ir Ukraina, tačiau ugnies nutraukimas vis dar laikomas tolimu dalyku.
H. Pevkuras teigė, kad iš 600 tūkst. rusų karių, šiuo metu esančių Ukrainoje, 300 tūkst. greičiausiai bus permetami kitur: „Šie žmonės negrįš į įvairias Rusijos dalis rinkti kukurūzų ar užsiimti kitais darbais, nes atlyginimas, kurį jie gauna armijoje, yra maždaug penkis–dešimt kartų didesnis nei tai, ką jie galėtų uždirbti savo gimtajame mieste.“
Baltijos šalys ypač nerimauja dėl šį rudenį Rusijoje ir Baltarusijoje vyksiančių didelio masto karinių pratybų „Zapad“.
Šios pratybos, vykstančios kas ketverius metus, imituoja karinį susidūrimą su NATO šalimis.
Abu ministrai taip pat būgštavo dėl galimo NATO pajėgų perkėlimo iš Baltijos šalių. Šiuo metu Lietuvą saugo Vokietijos brigada, Latviją – daugianacionalinės pajėgos, vadovaujamos Kanados, o Estiją – Jungtinės Karalystės brigada.
