Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) priėmė precedentu tapusį sprendimą byloje López Ribalda and Others v. Spain, kuris numato, kad darbdavys negali slapta filmuoti darbuotojų ar jų darbo vietų, net jei siekia užkirsti kelią galimoms vagystėms ar turi kitų teisėtų ketinimų.
Šioje byloje vienos Ispanijos šeimos parduotuvės savininkai įrengė kameras, tačiau dalis jų buvo slaptos, apie kurias darbuotojai nebuvo informuoti. Šios kameros buvo įrengtos būtent pastariesiems stebėti, kadangi savininkai įtarė kasininkus vagiant prekes. Kiekvienas darbuotojas buvo pakviestas individualiam susitikimui, jiems buvo rodomi įrašai, kuriuose matyti, kaip šie vagia prekes ir jas padeda vogti kitiems kasininkams bei klientams. Dėl šios priežasties penki parduotuvės darbuotojai buvo atleisti.
Sužinoję apie slaptas kameras, kasininkai kreipėsi į nacionalinį teismą, kuris slapta darytus vaizdo įrašus priėmė kaip teisėtai gautus įrodymus. Vėliau vienas iš kasininkų kreipėsi į EŽTT iškeldamas bylą Ispanijai. EŽTT įpareigojo Ispanijos karalystę dėl darbdavių padarytų privatumo pažeidimų padengti neturtinę žalą nukentėjusiesiems, tačiau pats teisminis procesas nebuvo pripažintas neteisingu, nes vaizdo medžiaga nebuvo vienintelis įrodymas, kuriuo rėmėsi nacionaliniai teismai. Be to, darbuotojai galėjo teisme ginčyti ir šiuos įrašus.
EŽTT konstatavo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio pažeidimą teigdamas, kad darbdavio teisė į nuosavybės apsaugą galėjo būti apsaugota ir kitomis priemonėmis, nebuvo išlaikyta pusiausvyra tarp darbuotojų teisės į privatumą bei darbdavio teisės į savo nuosavybės apsaugą.
