Estijos vyriausybė siūlo 25 proc. mažinti akcizą alkoholiui: ar Lietuva pasimokys iš Estijos?

Estijos naujoji vyriausybė siūlo 25 proc. mažinti akcizą stipriesiems alkoholiniams gėrimams ir alui, tačiau Lietuvos pozicija kol kas neaiški. Tad kyla klausimas – mūsų šalies valdžia pasimokys iš Estijos patirties ar šiuos įvykius praleis pro pirštus?

Dar 2014-aisiais prasidėjęs periodiškas akcizų didinimas įvairiems alkoholiniams gėrimams tęsėsi ir šiais metais – nuo 2019 m. kovo 1 d. akcizas stipriesiems gėrimams didėjo 10 proc. Kokias pasekmes atneš tokia akcizų politika? Pasak Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Valdo Sutkaus, visa tai reiškia neigiamas finansines pasekmes valstybės biudžetui ir verslui.

Estijoje – iniciatyva mažinti akcizą 25 proc.

„Estijos valdžia jau suprato savo sprendimų neigiamas pasekmes. Latvijos-Estijos pasienyje, įsibėgėjus alkoholinių gėrimų prekybai, Latvijoje apsiperka jau ne tik estai, bet ir suomiai. Skaičiuojama, kad Estijos biudžetas netenka 40 mln. vien iš stipriųjų gėrimų akcizo, ne ką mažesnis prarastas akcizas už kitus gėrimu, taip pat ir PVM sumos“, – teigia V. Sutkus.

Akcizų alkoholiniams gėrimams didinimo politikos Estija laikėsi pastaruosius penkerius metus. Tačiau savu kailiu patirti Estijos nuostoliai atvedė prie naujos Estijos valdančiosios daugumos iniciatyvos mažinti akcizus alkoholiniams gėrimams. Ir tai yra laikoma pagrindine priemone, siekiant susigrąžinti pasienio prekyboje prarastas pajamas.

Lietuva gali netekti 33–54 mln. eurų

Kokią kryptį pasirinks Lietuva – ar nuspręs pasimokyti iš Estijos įgytos patirties? Dar praėjusių metų rudenį atlikta Vilniaus universiteto studija parodė, kad Lietuvoje, padidinus stipriųjų gėrimų akcizą 10 proc., tarifų skirtumas su Lenkija už 100 litrų gryno alkoholio pasiekė 71 proc. vidutinio Lietuvos darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius).

„Egzistuoja didelė tikimybė, kad Lietuvos gyventojai per šiuos ir kitus metus kur kas dažniau ir masiškiau apsipirks Lenkijoje. Taigi Lietuva gali netekti 33–54 mln. eurų per metus iš savo biudžeto“, – sako V. Sutkus.

LVK prezidentas taip pat pastebi, kad akcizų tarifai alkoholiniams gėrimams Lenkijoje jau mažesni 40 proc. stipriųjų gėrimų atveju, daugiau nei 4 kartus – vyno atveju, mažesnis Lenkijoje ir alaus akcizas. Dėl šios priežasties bei dėl valiutos vertės įtakos reikšmingai skiriasi ir galutinė gėrimų kaina, kuri jau skatina nemažą dalį Lietuvos gyventojų apsipirkti Lenkijoje.

Pavyzdžiui, tokios pačios rūšies ir gamintojo alus mažiausiai 30 euro centų yra pigesnis Lenkijoje negu Lietuvoje. Negana to, apsiperkant Lenkijoje, nereikia mokėti 10 euro centų už pakuotės depozitą. Vadinasi, jeigu, pavyzdžiui, 568 ml lietuviško alaus Lietuvoje kainuoja apie 1 eurą, tai Lenkijoje jis bus pigesnis 40 centų ir daugiau (galutinė kaina skaičiuojama pridėjus išlaidas už depozitą).

Kalbant apie vyno kainų skirtumus, matomas vidutiniškai 3 eurų ir didesnis skirtumas. Na, o toks pats kiekis degtinės, pavyzdžiui 500 Lenkijos pasienyje parduodamas maždaug 2 eurais pigiau.

Kokios pozicijos laikysis Lietuva?

„Per šešerius metus Lietuvoje akcizai alkoholiniams gėrimams buvo didinti penkis kartus. Jeigu tokia akcizų politika bus tęsiama ir toliau, su neigiamomis pasekmėmis susidurs verslas, tai atsilieps ir biudžeto formavimu“, – teigia V. Sutkus.

Pasak jo, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos-Lenkijos pasienio ruože atsiranda vis daugiau specializuotų alkoholio parduotuvių, kurias ten nusprendė atidaryti ir Estijos verslininkai. 2018-asiais atliktas tyrimų bendrovės „Nielsen“ tyrimas parodė, kad į Lenkiją apsipirkti bent vieną kartą per mėnesį vyko 8 proc. Lietuvos gyventojų, t. y. 224 tūkst. žmonių,  o kartą per ketvirtį – 14 proc. (392 tūkst.) žmonių.

„Akcizų didinimo alkoholiniams gėrimams rezultatus jau matome Estijoje – tad belieka esminis klausimas: ar pasimokysime iš Estijos patirties, ar vis tik bus nuspręsta kartoti tokias pačias klaidas?“, – teigia V. Sutkus.