ES ryžtasi griežtam migracijos kursui – spaudžiama kraštutinių dešiniųjų augimo

ES šalys pirmadienį patvirtino naują migracijos politikos reformą – sostinės galės siųsti prieglobsčio prašytojus nagrinėti už Europos ribų.

Priemonės, patvirtintos ES teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susitikime Briuselyje, suteiks valstybėms narėms galią išsiųsti žmones, neturinčius teisės gyventi ir dirbti Europos Sąjungoje, steigti prieglobsčio nagrinėjimo centrus užsienyje ir kurti išsiuntimo centrus už ES sienų.

Šie žingsniai žengiami didėjant visuomenės nerimui dėl migracijos, siekiant apriboti kraštutinių dešiniųjų įtaką ir peržiūrėti valstybių narių požiūrį į naujus atvykėlius.

„Esame Europos migracijos ir prieglobsčio reformos lūžio taške“, – sakė už migraciją atsakingas eurokomisaras Magnusas Brunneris. – „Visos šios priemonės padės veiksmingiau nagrinėti prašymus ir sumažinti spaudimą prieglobsčio sistemoms. Ir visos jos siunčia tą patį signalą: Europa netoleruos piktnaudžiavimo savo sistemomis.“

Įstatymo projekte numatyta:

• sukurti naują solidarumo fondą, kuriame šalys, nesusiduriančios su dideliu migracijos spaudimu, turėtų priimti migrantus arba finansiškai prisidėti prie kitų valstybių pastangų;
• sudaryti „saugių šalių“ sąrašą, iš kurių atvykusiųjų prieglobsčio prašymai būtų atmetami pagreitinta tvarka, nebent egzistuotų lengvinančios aplinkybės.

Papildomos taisyklės, dėl kurių pirmadienį sutarė ministrai, leis ES valstybėms kurti prieglobsčio nagrinėjimo centrus trečiosiose šalyse, taip pat steigti vadinamuosius „grąžinimo centrus“, iš kurių gali būti išsiunčiami asmenys, kurių prašymai atmesti.

Šias permainas ypač skatino Danija, šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkaujanti ES Tarybai. Centro kairės vyriausybė tiek šalyje, tiek Briuselyje nuosekliai laikosi griežtos pozicijos dėl neteisėtos migracijos.

„Turime labai didelį neteisėtų migrantų antplūdį, o Europos šalys patiria spaudimą“, – teigė Danijos imigracijos ir integracijos ministras Rasmusas Stoklundas. – „Tūkstančiai žmonių skęsta Viduržemio jūroje arba patiria smurtą migracijos keliuose, o kontrabandininkai iš to lobsta.“

„Tai rodo, kad dabartinė sistema sukuria nesveikas paskatas ir stiprų traukos faktorių, kurį sunku sustabdyti.“

Pozicijos valstybių narių tarpe išsiskyrė: Ispanija nerimavo, kad taisyklės eina per toli, o Slovakija – jog jos nepakankamos. Nepaisant nuomonių skirtumų, derybininkams pavyko pasiekti susitarimą prieš žiemos pertrauką įšaldžius teisėkūros darbotvarkę.

„Migracijos kontrolė daugelį metų buvo vienas pagrindinių Europos lyderių tikslų. Daugeliui ji atrodo būtina norint išlaikyti piliečių pasitikėjimą“, – sakė anonimiškumo prašęs Europos diplomatas.

Migracija išlieka vienu svarbiausių visuomenės rūpesčių, o pastaraisiais metais dešiniojo sparno partijos šia tema stiprino savo pozicijas – nuo Prancūzijos iki Lenkijos.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen rugsėjo mėnesį, skaitydama metinį pranešimą apie Sąjungos padėtį, teigė, kad kova su neteisėta migracija yra būtina, jei siekiama išlaikyti žmonių įsitikinimą, kad demokratija sprendžia realius rūpesčius.

„Europos žmonės įrodė norą padėti bėgantiems nuo karo ir persekiojimo. Tačiau nusivylimas auga, kai jie mato, kad mūsų taisyklių nepaisoma“, – sakė von der Leyen.

Pastarosiomis dienomis ES sulaukė ir JAV prezidento Donaldo Trumpo kritikos. Jo administracijos naujame strateginiame dokumente teigiama, kad Briuselio migracijos politika „keičia žemyno struktūrą ir kursto nesantaiką“.

politico.eu