ES biudžeto projektas – politinio ir finansinio nacionalinių vyriausybių šantažo mechanizmas

Jerzy Kwaśniewski

2025 m. liepos 16 d. Europos Komisija naujojo 2028–2034 m. ES biudžeto projekte pasiūlė, kad visos ES lėšos šalims narėms būtų mokamos tik tuo atveju, jei jos atitiks teisinės valstybės kriterijus.

„Teisinė valstybė yra būtina sąlyga, siekiant gauti bet kokias ES biudžeto lėšas. Naujuoju biudžetu žengiame toliau: pagal nacionalinius ir regioninius partnerystės planus teisinė valstybė ir pagrindinės teisės taps būtina investicijų sąlyga ir reformų objektu“, – teigė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Pastarųjų metų Lenkijos patirtis aiškiai rodo, kaip šis naujas principas veiks praktiškai. Daugelį metų mūsų šalis negavo lėšų iš vadinamojo Nacionalinio atkūrimo plano ir buvo politiškai persekiojama už tariamą „teisinės valstybės žlugimą“, tačiau 2025 m. padėtis staiga pasikeitė. Nors vyriausybė neįvedė nė vienos iš pagrindinių reformų, kurių daugelį metų griežtai reikalavo Europos Komisija, naujausioje Komisijos ataskaitoje Lenkija jau laikoma „teisinės valstybės atkūrimo“ pavyzdžiu. Kas lėmė Europos Komisijos požiūrio į Lenkiją pokytį? Norint pripažinti Lenkiją „teisine šalimi“, pakako pakeisti jos vyriausybę.

„Ordo Iuris“ instituto interneto svetainėje paskelbėme naujausios Europos Komisijos ataskaitos apie teisinės valstybės padėtį Lenkijoje komentarą. Ataskaitoje teigiama, kad Lenkija padarė „reikšmingą pažangą“ teisinės valstybės kūrimo srityje, tačiau vėliau tekste matome, kad tai yra tik pažadai, pranešimai ar deklaracijos apie „darbų pradžią“.

Tokios „reikšmingos pažangos“ pavyzdys EK yra teisingumo ministro ir generalinio prokuroro funkcijų atskyrimo problema. Nors EK kritikuojamas šias dvi funkcijas jungiantis 2016 m. įstatymas vis dar galioja ir vis nauji Donaldo Tusko vyriausybės teisingumo ministrai naudojasi generalinio prokuroro funkcijos teikiamomis galimybėmis tolesniam politinių oponentų persekiojimui, EK mato „pažangą“ šioje srityje. Ataskaitoje nurodoma, kad nors šiuo klausimu dar nėra priimti jokie įstatymai, „imtasi tolesnių svarbių veiksmų, siekiant atskirti teisingumo ministro ir generalinio prokuroro pareigas“.

EK ataskaitoje vyriausybė taip pat giriama už su teisėjų drausminimo sistema ir Nacionaline teisėjų taryba susijusių „reformų planų rengimą“, nurodant, kad „vyriausybė ketina“ įvesti naujas taisykles, užtikrinančias didesnę nepriklausomybę.

Tuo pat metu Europos Komisija nepastebi daugelio šiurkščių pagrindinių teisinės valstybės principų pažeidimų, pavyzdžiui, prievartinio visuomeninės žiniasklaidos ar Nacionalinės prokuratūros perėmimo, vyriausybės parengto įstatymo, leidžiančio politiškai patikrinti, o po to nušalinti ar pažeminti apie 3 500 Lenkijos teisėjų, arba neteisėto politinių oponentų persekiojimo.

Visa tai rodo, kad šiandien negalime turėti jokių iliuzijų – Ursulos von der Leyen pareiškimas, kad ES lėšas gaus tik „teisinę valstybę“ turinčios šalys, de facto yra pranešimas apie tolesnį finansinį nacionalinių vyriausybių šantažą. Bet kuri vyriausybė, išdrįsusi priešintis nacionalinio suvereniteto užgrobimui, galės būti paskelbta „neužtikrinančia teisinės valstybės“ ir netekti jai priklausančių lėšų.

Šis pokytis taip pat rodo Sutarties principo, pagal kurį Europos Komisija turėtų išlikti politiškai neutrali, pažeidimą.

Be to, Europos Komisijai taip pat netrukdo tai, kad lėšos, kurios turėjo būti skirtos ekonomikos atkūrimui po pandemijos ir kurios yra ilgalaikės paskolos, buvo lengvabūdiškai išdalintos ir iššvaistytos, ką aiškiai rodo iš Nacionalinio atkūrimo plano finansuojamų projektų sąrašai.

Kodėl šie pažeidimai netrukdo Briuselio elitui? Jų požiūriu Nacionalinio atkūrimo plano lėšos leido įgyvendinti svarbų numatytąjį tikslą. Jos tapo veiksminga valstybių narių finansinio šantažo priemone ir, be kita ko, padėjo pakeisti vyriausybę Varšuvoje.

Toks Nacionalinio atkūrimo plano lėšų panaudojimas yra tik didelės politinės korupcijos ir masinio patriotiškai nusiteikusių vyriausybių šantažo planas, kuris turi būti įtrauktas į 2028–2034 m. Europos Sąjungos biudžetą.

Lėšų skyrimo tik „teisinėms“ valstybėms principo įvedimas į ES biudžetą kelia didelę grėsmę ES valstybėms narėms, nes įteikia ES pareigūnams įrankį politiniam ir finansiniam nacionalinių vyriausybių šantažui.

Štai kodėl „Ordo Iuris“ instituto ekspertai išsamiai analizuoja naujojo ES biudžeto projekto prielaidas. Vėliau bus išplatinta informacija apie jo keliamą grėsmę bei apie ją pranešta sprendimus priimantiems asmenims visoje Europoje.

Tikiuosi, kad šį kartą mums pavyks įtikinti bent kai kurias Europos vyriausybes blokuoti šį šantažo mechanizmą. 2020 m. įspėjome Lenkijos vyriausybę nepriimti „sąlygų mechanizmo“, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Deja, laikas parodė, kad buvome teisūs.

Naujojo ES biudžeto projektas, kuriuo ES pareigūnams bus suteiktos beveik neribotos galimybės šantažuoti nacionalines vyriausybes, yra dar vienas veiksmų, kuriais siekiama visiškai panaikinti nacionalinių valstybių nepriklausomybę, pavyzdys.

Ursulos von der Leyen pasiūlymai siekia to paties, kaip ir siūloma ES sutarčių reforma, numatantį nacionalinio suvereniteto likučių likvidavimą ir Europos supervalstybės sukūrimą, kurioje valstybės narės negalės pačios spręsti savo užsienio politikos, sveikatos apsaugos, saugumo, kariuomenės, sienų apsaugos, energetikos, infrastruktūros ar švietimo klausimų. Jei suteiksime eurokratams priemonę finansiškai šantažuoti nacionalines vyriausybes, neabejotina, kad jie ja pasinaudos tam, kad atimtų iš mūsų bet kokią sprendimų priėmimo galią.

Tikiu, kad kartu pajėgsime šią iniciatyvą sustabdyti.