(Reportažas)
Rugsėjo 19–21 d. Vilniaus centre šurmuliavo tradicinė Tautų mugė, jau daugelį metų vienijanti vilniečius, miesto svečius ir Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų atstovus. Gedimino prospektas ir Kudirkos aikštė virto gyvu miesto kultūrų tiltu – čia vyko įvairių šalių amatų, kulinarinio paveldo pristatymai, parodos, koncertai ir edukacinės veiklos.
Kaip ir kasmet, mugėje dalyvavo ir Nacionalinio susivienijimo (NS) atstovai. Kudirkos aikštėje buvo pastatyta partijos pavėsinė, prie kurios per dieną bendrauti su žmonėmis rinkosi partijos nariai. Jie dalijo laikraščius, pristatė partijos veiklą, diskutavo su miestiečiais apie aktualijas.
Nors kai kurie kolegos mėgina viešai pasišaipyti iš laikraščių dalijimo, esą tai pasenęs komunikavimo su visuomene būdas, iš tiesų šis veiksmas yra kur kas daugiau nei praktinė informacijos sklaida. Laikraščių dalijimas – tai tarsi mažas, bet svarbus ritualas, kuriame susitinka dvi pusės: žmonės, ieškantys atsakymų, ir tie, kurie nori tuos atsakymus pasiūlyti.
Kiekvienas ištiesiamas laikraštis tampa tarsi kvietimo kortelė – pokalbiui, diskusijai, ginčui ar net naujai draugystei. Mūsų laikraštis – tai ne tik popierius ir tekstas. Tai ženklas, kad mes čia, tarp žmonių, pasiruošę išgirsti jų mintis, džiaugsmus ir skausmus. Tai dialogo pradžia. Kai žmogus paima laikraštį, jis priima mūsų kvietimą kalbėtis.
Šis gestas ypač svarbus šiandien, kai viešojoje erdvėje stokojama atviros diskusijos. Visuomeninis transliuotojas, kuris turėtų būti visiems atvira tribūna, jos Nacionaliniam susivienijimui nesuteikia, tad gyvas pokalbis gatvėje tampa tikra alternatyva. Tai būdas apeiti informacinę tylos sieną ir pasiekti žmones tiesiogiai be tarpininkų ir filtrų.
Dalijant laikraščius, akivaizdu, kad žmonėms reikia tokio kontakto: vieni nori pasidalyti pastebėjimais apie valstybės problemas, kiti – pasiguosti, dar kiti tiesiog padėkoja už drąsą kalbėti viešai.
Tokios akimirkos, kai gatvėje sustoja nepažįstami ir nuoširdžiai išsako savo mintis, tampa tikru pilietiškumo liudijimu. Todėl partijos laikraštis – ne vien informacinis leidinys. Tai tiltas tarp bendraminčių, perduodantis žinią: „Tu nesi vienas. Yra ir kitų, kurie galvoja taip kaip tu – ir jie yra čia, šalia.“
Malonu, kad šiais metais nekilo jokių problemų su mugės organizatoriais ar miesto valdžios atstovais. Galbūt baigiasi bandymai riboti mūsų dalyvavimą renginiuose? Ypač įdomi patirtis Širvintų ir Rokiškio rajonuose. Anksčiau esame girdėję įvairių argumentų ir draudimų. Įdomu, ar ir kituose miestuose baigėsi bandymai trukdyti. Dabar tikimės, kad panaši praktika nebesikartos nei Vilniuje, nei kitose savivaldybėse.
Žmonių šiemet buvo daug, ir tarp jų – nemažai užsieniečių, kurie mandagiai padėkodavo, tačiau paaiškindavo, jog nemoka lietuviškai. Vilniečiai bei atvykėliai iš kitų miestų laikraščius ėmė noriai, o atsisakantys tai darydavo pagarbiai. Pasak dalyvavusių narių, šį kartą piktų ar pašaipių reakcijų buvo gerokai mažiau.
Didžiausias susidomėjimas, kaip pastebėjo dalyviai, kilo dėl mokytojos Alinos Laučienės bylos – juk spalio 30 d. jau numatytas šeštasis teismo posėdis. Daugeliui buvo įdomu išgirsti bylos esmę, kas kaltina ir dėl ko. Ne vienas klausė, kur vyks posėdis – galima tikėtis, kad teismo salėje bus dar daugiau palaikančiųjų.
Žmonės domėjosi ir kitomis temomis – kodėl iš partijos pašalintas Seimo narys Vytautas Sinica, kas vyksta su migrantų antplūdžiu, kaip keičiasi kalbinė aplinka Vilniuje. Daugelis atvykusių iš rajonų stebėjosi, kad sostinėje tiek daug viešai kalbančių rusiškai.
Per kelias valandas pavyko išdalinti beveik 1000 laikraščių, tačiau dalyviai apgailestavo, kad svarbi informacija vis dar sunkiai pasiekia platesnę visuomenę. Didžiausias akmuo krenta į LRT daržą – visuomeninis transliuotojas vis dar neatlieka savo funkcijos. Tikimės, kad naujoji valdžia, tikrindama LRT finansų panaudojimą, imsis priemonių, kad ši televizija iš tikrųjų tarnautų visuomenei.
Drąsa išugdoma šeimoje
Alina Laučienė mugėje ne tik bendravo su žmonėmis, bet ir drąsino juos įsitraukti į viešąsias diskusijas, kalbėjo apie dabartinę Lietuvos padėtį, apie lietuvių kalbos vietą valstybėje.
Žmonės pritarė, drąsino kalbėti garsiai. O ji ragino nestovėti nuošalyje – skaityti mūsų straipsnius, rašyti komentarus, dalintis mintimis, siūlyti sprendimus švietimo, medicinos, šeimos klausimais. Kvietė pradėti nuo savęs – juk drąsa išugdoma šeimoje.
Pasak Alinos, žmonės ne tik žodžiais reiškė palaikymą, bet ir dalijosi, kad skyrė 0,6 proc. GPM paramą partijai, domėjosi narystės galimybėmis. Tokie renginiai padeda kurti artimus ryšius su bendruomenėmis ir net su mugės prekybininkais, su kuriais NS atstovai susitinka įvairiose Lietuvos šventėse.
Artimiausi Nacionalinio susivienijimo planai – dalyvauti renginiuose rugsėjo 27 d. Alytuje ir Kupiškyje.
Taigi, mūsų „Žygis per Lietuvą“ nesustoja, – žadame ir toliau būti tarp žmonių.
O lietuvių mugės Maskvoje, Minske ar Varšuvoje būna, a, kapsukiečiai su dviem aukštaisiais mokslais?