Edvardas Čiuldė. Pirmininkės Sigitos Rudėnaitės kūjis

Teisėjų tarybos pirmininkė S.Rudėnaitė viešai išbarė Kauno apylinkės teismo pirmininką Arūną Purvainį dėl jo nesugebėjimo nulaikyti liežuvį, ogi – įsivėlusį į diskusijas VSD pranešėjo istorijos tyrimui Seime suformuotos laikinosios tyrimo komisijos suformavimo teisėtumo klausimu – tokiais rinktiniais sunkiasvoriais žodžiais, kad niekam neliko abejonių, kas Lietuvoje yra aukščiausias teisėjas ir visų pirmininkų pirmininkas.

Dabar jau tikrai kyla įspūdis, kad už Rudėnaitės viešąjį teismą aukštesnis galėtų būti nebent tik Paskutinysis teismas. Taigi, Purvainiui, kaip atrodo, belieka tik tyliai apsiverkti kamputyje, juolab kad pabarimais nesusipratimai toli gražu nesibaigs, jam ta pati pirmininkų pirmininkė pažadėjo daugiapakopes sankcijas.

Per savo gyvenimą turėjau daug viršininkų, tačiau, įsivaizduoju, kad jeigu katedros vedėjas būtų jūsų nuolankų tarną bandęs viešai taip grubiai pažeminti, būčiau pasiuntęs jį toli toli. Kad ir kaip viskas buvo, mano darbinės karjeros aplinkoje paprastai tvyrodavo nepalyginamai diplomatiškesnis tarpusavio santykių aiškinimosi tonas.

Nors ir nežinau tikrosios dalykų padėties Teisėjų taryboje, tačiau iš to fakto, kokį toną sau leidžia ir kalbos stilių išpažįsta Tarybos pirmininkė, man kyla įspūdis, kad čia vyrauja bailumo ir prisitaikymo dvasia, o tai reiškia, kad Rudėnaitės kolegos anosios niekur nepasiųs, o ji pati savo noru taip toli nueiti nepasiryš.

Purvainio pasisakymas minėta tema iš tiesų yra ne tik neįtikėtinas ir nebūdingas mūsų laikais sveiko proto prasiveržimo pro visas absurdo užkardas apsireiškimas, bet ir galimai nebailaus teisėjo saviraiškos užgimimo paliudijimas.

Pirmininkų pirmininkė, be visa ko, sako, kad Kauno apylinkės teismo pirmininko vieši pasisakymai galimai pažeidžia pagarbos ir lojalumo valstybei, nepriklausomumo, nešališkumo principus ir peržengia saviraiškos ribas.

Ar tai kompetentingos įsigilinusio į situaciją teisininko nuomonės išsakymas, nesitaikstant su grubiu Bako and Co savivaliavimu, balansuojančiu ant teisinės valstybės principų išdavystės ribos, yra pagarbos ir lojalumo valstybei principo pažeidimas?

Vaje vaje… Tokias ar panašias nesąmones anksčiau sugebėjo tiražuoti tik Rimvydas Valatka, pavyzdžiui, skelbiantis, kad jeigu Seimas nepatvirtins laikinosios tyrimo komisijos išvadų, jis taps panašus į tą „liaudies seimą“, kuris „nubalsavo“ už Lietuvos įjungimą į Sovietų sąjungą.

Tai jau vienpusiško politinio užsiangažavimo kretinizmo riba, toliau – nėra kur, ar ne?

Tačiau Rudėnaitė, kaip atrodo, seka tokio užsiangažavimo Valatkos pramintu takeliu paknopstomis, nesidairydama į pašalius.

Pirmininkų pirmininkė kaltina Kauno apylinkės pirmininką politikavimu, nors, kaip tvirtina maži vaikai, kas ant kito sako, tas ant savęs pasisako. Kieno ne kieno, o Rudėnaitės politinis užsiangažavimas tarp teisininkų prasikiša taip akivaizdžiai, tarsi ji ne juokais pretenduoja būti pavadinama vienpusio politinio užsiangažavimo tanku.

Kai išpuolė tokia proga, atkreipsiu dėmesį dar į tai, kad balsavimas dėl vadinamosios komisijos išvadų Seime yra vis ir vis atidedamas, regis, laukiant to momento, kai rengiamo perversmo oponentai, išvažinėję pas rinkėjus ar išsiųsti į komandiruotes, nesusirinks Seimo salėje arba jų, kaip aptirpusios sniego pusnies pavasarį, liks tiek nedaug, kad jau nesutrukdys Ingridos Šimonytės interesus įtvirtinančiam balsavimui Seime.

Vartojant teisininkų terminologiją, verta atkreipti dėmesį, kad žmonių bylinėjimasis Lietuvos teismuose teikia brangintiną mums visiems precedentą, kuris turėtų apraminti taip pat ir nežabotą Rudėnaitės entuziazmą.

Kaip visiems gerai žinoma, žurnalistas Virginijus Savukynas buvo baudžiamas darbdavio už tai, kad savo veidaknygės paskyroje išdrįso kritiškai įvertintai tikrai ne masinio susižavėjimo epidemiją keliančios politikės, o būtent Teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos pasirinkimus. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu neseniai buvo konstatuota, kad toks žurnalisto persekiojimas už nuomonės pareiškimą yra neteisėtas kaip pažeidžiantis LR įstatymus.

Kaip atrodo bent man, ne teisininkui, Teisėjų tarybos pirmininkės išankstinės nuomonės primetimas viešojoje erdvėje apie Kauno apylinkės teismo pirmininko pasisakymą yra vertintinas pagal jau aptarto precedento logiką, tačiau čia galimas pažeidimas savo masteliais daugeriopai pranoksta aptartą Savukyno bylos atvejį, ar ne?