Vakar viena nepaprastai tyra moteris iš Kauno manęs – naiviai, o gal truputėlį koketuodama paklausė – ar tas Gelūnas nesupranta, kad nėra dėl ko įsižeisti, pavadintam žydu, nes ir Kristus buvo žydas?
Iš tiesų, aš taip pat manau, kad įsižeisti pirmiausia turėjo pretekstą Faina Kukliansky, išgirdusi apie tai, kad žinomas kultūrininkas įsižeidė, pavadintas žydu, ir ji tikrai neprarado progos tai padaryti bei pademonstruoti. Taigi, dabar jau nebežinau, kas tas Gelūnas yra – žydas ar antisemitas?
Kita vertus, kaip supratau, Gelūno kaltinimai Žemaitaičiui pastaruoju metu iš dalies keičiasi, įgyja naujų spalvų, kažkur girdėjau, kad dabar Gelūnas kelia baudžiamąją bylą Žemaitaičiui dėl to, jog anas pavadino jį sąmokslo organizatoriumi?
O kaip kitaip dar būtų galima pavadinti sąmokslo organizatorių su išryškintais tipiniais sąmokslo organizatoriaus bruožais, jeigu ne sąmokslo organizatoriumi, a? Ar dabar, siekdami išsaugoti savo sveiką kailį, vėl privalėsime išmokti kraupiai meluoti, perimti ezopinės kalbos išteklius ir įgūdžius, išmokti keiktis kiškučių vardų deminutyvais?
Be abejo, Žemaitaičio veikla ir pasisakymai dažnai kelia pasidygėjimą, tačiau būna ir taip, kad jo stačiokiškas kalbėjimo būdas, šaudant žodžių serijomis aplinkui, tyčia ar netyčia pataiko į tiesos taikinio vidurį ir staiga visi suprantame tai, koks nepatogus dalykas yra tiesa, kai šiandieninėje Lietuvoje tiesai nėra vietos kur pasidėti. Galbūt čia yra tas atvejis, kai galima pasakyti, kad tiesa byloja perbrendusio kūdikio lūpomis…
Taigi, dėl tiesos reikėtų pastebėti, kad Gelūnas, manding, nėra smulkus ir niekingas maištininkas, o yra konstitucinio perversmo organizatorius, kaip jau galima spręsti iš jo kalbų ir veiksmų, yra negeras žmogus, kuris siekia išprovokuoti pilietinį karą Lietuvoje.
Kaip atrodo bent man, užtūpę valdžios postus žmonės apsigauna, puoselėdami viltį, kad nuo perversmo organizatorių jie atsipirks meilikavimu ir pataikavimu, tačiau pastarieji, užuodę dvėselieną, neabejotinai žengs iki galo, kiekvieną kartą atrasdami naują pretekstą pratęsti puolimą. Tų valdžiažmogių būtų ir negaila, tačiau tautai bus daugiau ar mažiau pravartu iš anksto žinoti, koks šakalas čia tūno, įsisukęs į ėriuko kailį, su kuo galiausiai turime reikalą.
Trumpai tariant, tai yra Šimonytės valdymo metu subrandintos antisąjūdinio perversmo pajėgos, ne kitaip.
Savo ruožtu Jakilaitis vakar apsimelavo, pranokdamas net save patį, jo paties moderuojamoje TV laidoje „Forumas“ pareiškęs, kad Žemaitaitis gąsdina Lietuvą žydų sąmokslu ir tokiu būdu peržengia visas raudonąsias linijas, kai toliau jau nieko gero tikėtis nebelieka, atsidūrus prie bedugnės krašto.
Kaip jau anksčiau sakiau, Žemaitaitis nėra mano draugas, tačiau, siekdamas pamažu susidraugauti su tiesa, privalau pastebėti, kad nieko panašaus nė iš tolo niekur tas nelaimėlis Žemaitaitis nepasakė, juolab kad nėra net kaip pritemti tokių žodžių, kai išaiškėjo, jog Gelūnas nėra žydas, – o gaila, nes tai jam būtų labai tikę prie veido.
Atsikėlęs ryte pastebėjau, kad pasaulio pabaiga neįvyko, „kranai dainavo“.
Kitas dalykas, kad tas pats Jakilaitis kartais ima ir sukarikatūrina žydo figūrą, andai tarsi ir netyčia, kai žodžiai nevalingai išsprūsta pro lūpas, pareiškęs, kad tik kažkokio žydo (neatsimenu pavardės) tarpininkavimo ir užtarimo dėka Lietuva buvo priimta į NATO.
Taigi, žinok, lietuvi, kam turėtum būti dėkingas ne tik dėl nepriklausomybės atgavimo, bet ir dėl suteiktų tau saugumo garantijų!
Ne juokais sakau, kad Jakilaičio moderuojama laida „Forumas“ jam perėmus vadovavimą iš iki tol buvusių gana nuosaikių vedėjų, vis labiau panašėja į pasaulio rekordą, tampa unikaliu atveju, kuris tikriausiai bus tyrinėjamas universitetuose iki amžiaus pabaigos.
Jeigu norite, galima būtų pasakyti dar tiksliau, kad dėl sutirštinto, vienpusio, niekam neprilygstančio savo nuožmumu ideologinio užsiangažavimo ši laida jau tapo nešvankumo apoteoze, kai, iš tiesų, toliau judėti nėra kur, išskyrus galimybę pasipliuškenti atsivėrusioje kloakoje.
Nedidelė paslaptis, kai meinstryminė žiniasklaida paprastai žaidžia į vienus vartus, kartais dėl akių papozuodama, kad neva jai rūpi ir kitos pusės nuomonė. Savo ruožtu, kaip visi gerai žinome, Jakilaitis neužsimina tokiais niekais, po informacinės ir diskusijų laidos skraiste tiesmukai pradėjęs bukos ideologijos transliacijos seansus.
Priminsiu repertuarą, kad laidos pradžioje (pirmajame kėlinyje) susirinkę tobuli bendraminčiai pučia į vieną dūdą, nors Jakilaitis čia dažniausiai pats atsakinėja į savo užduotus klausimus, nedaug leisdamas įsiterpti kažkam ir vėliau (antrame kėlinyje), kai jau kalbasi su politikais.
Tiesą sakant, man – koktu. Tačiau, žinoma, ne virškinimo problemų aptarimas čia mums labiausiai rūpi, o tai, kad tokie propagandistai kaip Jakilaitis pjudo tautą, naikina visuomenės susitarimo galimybę iš vidaus, juolab kai jau tampa pernelyg akivaizdu, kad dėl tokio žmonių kvailinimo tikslo jam yra suteikta privilegijuota padėtis žiniasklaidos piramidėje.
Kaip atrodo, Žemaitaitis net ir labai norėdamas nesugebėtų pridaryti tiek blogo valstybei ir žmonės per visą savo gyvenimą, kiek Jakilaitis pridirba per vieną savaitę, tapęs žiniasklaidos primu.
Jeigu rusas vėl likviduos Lietuvos nepriklausomybę, po daug metų bus įdomu kuo gi gyveno išnykusios valstybės piliečiai paskutinėmis valstybės gyvenimo dienomis, kokias problemas jie sprendė ir laikė aktualiausiomis, dėl ko ginčijosi ir pykosi.
Paskutiniu laiku tiek kalbų apie žydus, kad lietuviai turėtų kuo toliau, tuo labiau jaustis, kad gyvena žydijoje… Čia Kukliansky pradėjo jaustis „nesaugi, nes „bijo dėl savo gyvybės”.. Žemaitaitis per savo Face Booke „gali prišaukti Smetonos laikų vaikučių su slėpynių pagaliukais”. Kaip pats per TV sakė – „lietuvių tautos”( ne lietuvis ar lenkas…, bet „lietuvių tautos”)- Gelūnas skundžiasi, kad Žemaitaitis pasakodamas, jog jis gal pradžioje turėjo pavardę Gelbachas, „kėsinasi į jo orumą”… Šiandieninis semitizmo fanas ( 1988 metais sąjūdžio laikais, kai stojo į kompartiją buvo komunistų fanas) Nausėda per TV žinias šiandien pasakoja, kad Žemaitaičio kalbos „peržengė visas raudonas linijas”..ir šiais reikalais jau domisi užsienyje(matomai jam skambino kokia nors sinagoga), „pagąsdino”, kad dėl to „gresia, kad Lietuvos statomi poligonai gali likti tušti (šiuolaikiniai vokiečių semitų tankų brigada gali apsigalvoti ir neatvykti „ginti” Lietuvos)… Taip sakant, Žemaitaitis demonstruoja nepakankamą lietuvių meilę žydukams, nepakankamai vertina, kad „jie yra vienintelė Dievo tauta žemėje”, dėl to Lietuvoje žydukai yra labai „jautrūs”, visur, išskyrus Palestiną ir Gazos ruožą, visko „bijo”, „jaučia pažeistą savo orumą..”.. Trampas nuo žydukų stengiasi neatsilikti, viešai pasakoja, kad ir jį JAV prezidentu „paskyrė Dievas”.., kad jis „sustabdė” 8 karus, todėl tikriausiai keliaus į rojų… Tiesa, pokalbio pabaigoje patikslino, kad gal ten ir nepaklius…
Vyksta daugiau nei įdomi evoliucija, dar išlikusiems ir neišmirusiems lietuviams, vietoje Nausėdos „gerovės valstybės” statybos, iš lansberginio durnių laivo yra konstruojamas pagal Kukliansky, Gelūno, Zingerio.. „brėžinius”, „pažangesnis” semitinis žydų vairuojamas durnių laivas…
Nelabai supratau komentatorių diskusijos…apie kažkokius tikrai niekus ir kažkaip niekam nekilo mintis o kas tas draugas Edmundas?Pas kurį ant „kilimėlio” ėjo krūvos plolitikų…Čia atseit įtakingiausias savo srityje? Tikrai? Nejuokaujat? Šitas atsiprašant „žurnalistas” už pinigus? Aišku ne veltui sakoma odin raz …Čia Jakilaitis „minties galiūnas”? Šiaip jau gal ir logiška..pažįstu ne vieną iš Vilniaus burbulo iš pažiūros lyg ir protingą žmogų, kuriam praplautos smegenys ir jis žiūri ką Edmundas pasakys…o kad jis pasakys tai ir tiek kiek jam už tai sumokėta nepajėgia suprasti…
Ką tik pagalvojau, kad koalicijai tikriausiai pavyktų išspręsti užklupusias problemas su kaupu, jeigu jiems pavyktų prisikalbinti Darių Kuolį perimti kultūros ministro postą. Bandau įsivaizduoti, kad ši idėja nėra tokia absurdiška kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, nes būtų galima paspausti poną Kuolį, kad Tėvynė šaukia pasirūpinti kultūros tikrąją to žodžio prasme reikalais
Ar galėtų D.Kuolys atsisakyti tokio raginimo, priminant jam pareigą būti naudingu bendrapiliečiams maksimaliu pavidalu, tinkamiausiu būdu? Įdomus klausimas. Kaip atrodo bent man, dabar svarbiausiai dalykas yra tai, kad Kultūros ministro poste atsidurtų žmogus, kuris savo kultūrininko autoritetu keliskart pranoktų maištininkus-kultūrininkus. Kitu atveju neabejotinai bus mojuojama ir drauge išniekinama kultūros vėliava, žengiant redukcijos keliu, su pagreičiu riedant destrukcijos ir sumaišties linkme. Socialdemokratų dabar numatomas kandidatas, buvusi vicemerė, kaip atrodo, butų nevykę pasirinkimas – tai labai akivaizdžiai iliustruoja net tokia iškalbinga detale, kad galimai kompleksuodama dėl savo kaip provincialės statuso, norėdama pasirodyti labai kieta prieš sostinės dendžius, jis skubėjo pareikšti, kad Vilniaus vamzdis yra iškilus meno kūrinys, nors jos nuomonės niekas neklausė…
„Ar galėtų D.Kuolys atsisakyti tokio raginimo, priminant jam pareigą“
Jei kas nors kam nors primina uodegą, tada „priminant“, o jei primena pareigą, tada „primenant“.
„pareigą būti naudingu“
Rusiškas linksnio vartojimas. Lietuviškai būtų „pareigą būti naudingam“.
„pranoktų maištininkus-kultūrininkus“
Rusiška brūkšnelio rašyba. Lietuviškai čia jokio ženklo nereikia.
Tyra moteris, tyras kaip ašarą Čiuldė…
Senis Bliu dar tyresnis. Tyras ir taurus.
Na, va, j au ir Gebelsas mums per prastas, turime savų, geresnių…
Nei geresni, nei blogesni – tai istorija. O Kapsukėje istorijos mokslo nėr – tik blevizgos zubryloms. Pats tebesi po hipnoze, atspėjau?
O ką tuo pat metu veikė Edward Bernays su Ainštainu ir Froidų Zigmantėliu?
Šitiek prišnekėta , bet taip ir nepasidarė aiškiau, ar Gelūnas, kaip kažkada Kristus, žydas, ar priešingai.
„kranai dainavo“
Prireikė nemažai paieškoti, bandant suprasti, kas čia pasakyta. Pasirodo, „kran pojot“ reiškia „čiaupas gaudžia“, arba „mauroja“, ar „vaitoja“, t.y. kai iš čiaupo sklinda į vaitojimą panašūs garsai, rodantys, kad vandentiekio vamzdžiuose yra oro ir kažkas vibruoja. Ką tai reiškia šiame kontekste, tik pats autorius galėtų paaiškinti.
„Jakilaitis neužsimina tokiais niekais“
„Neužsimena“ čia netiktų pagal prasmę, o „nie zanimajetsa“ būtų „neužsiima“. Bandau prisiminti, koks buvo tikrasis lietuviškas posakis, kol jo vieton stojo pažodžiui išverstas „nie zanimajetsa čepuchoi“. Galbūt „negaišta laiko tokiems niekams“.
Pačioms straipsnio mintims iš esmės pritariu.
Ar netaisyklinga sakyti, kad jis „neužsiima niekais”, ar toks posakis yra rusicizmas?
Posakis „neužsiima niekais“ nėra laikomas klaida ar rusicizmu. Jis yra visiškai taisyklingas ir natūralus lietuvių kalboje.
Paaiškinimas:
Žodis „niekai“ reiškia „nesąmonės, beprasmiai dalykai, tušti dalykai“.
Veiksmažodis „užsiimti“ reiškia „skirti laiką kam nors, veikti ką nors“.
Taigi junginys „užsiimti niekais“ pažodžiui reiškia „leisti laiką su beprasme veikla“, o neiginys „neužsiima niekais“ – „nešvaisto laiko, dirba rimtai“.
Pvz.:
Jis ne užsiima niekais, o rimtai dirba.
Vaikai dažnai užsiima niekais, kai neturi ką veikti.
Šis posakis yra visiškai lietuviškas, o ne vertinys iš rusų kalbos. Rusiškas atitikmuo būtų „не занимается ерундой“, bet tai nereiškia, kad lietuviškas posakis yra rusicizmas – tiesiog abi kalbos natūraliai turi panašų semantinį junginį.
P. S.
Tai labai senas klausimas, todėl lituanistui turėtų būti sarmata tokio klausimo ir atsakymo į jį nežinoti.
„Dainuoja kranai” – tai Pakso pasisakymo citata, kai anas, prasidėjus apkaltai, tokiu reljevišku posakiu norėjo pasakyti, kad nieko baisaus neatsitiko, gyvenimas verda, statybos vyksta.
Geriau būtų , kad, mielas nepažistamasis, man nepritartumėte, lengviau būtų ant širdies 🙂
Patikslinimą apie Paksą priimu. Nežinojau to. Žinojau tik „esmė musyse, mūse visuose“, „gero savaitgalio“ (pirmadienį) ir „mane išvežė į Sanitariškes“ [sic].
Taip pat teisybės dėlei reikia pridurti, kad posakis „užsiimti su darbu“ (būtent taip, su „su“) paliudytas 1920 metais išleistame, t.y. ikisovietiniame, šaltinyje. Vis dėlto tokio posakio (nei su „su“, nei be jo) nematyti senuosiuose raštuose ar Mažosios Lietuvos šaltiniuose. Todėl tikėtina, kad tai yra ikisovietinis slavizmas. Sirvydo žodyne matau tik tokius posakius: tai veikiu, tai darau, tuo apsieimi, aplink to esmi, vaikščioju, tuo pratinuosi, tai veikalauju, darbaluoju, tuo verčiuosi, ant to išsirandu, išsiduomi, tame trunku. Tokie buvo posakiai XVII amžiuje, kai ruskių įtakos čia dar nebuvo.
Kai tamstos straipsniuose būna gerų minčių, joms pritariu. Kai būna tik lėkštų juokelių apie panašias žmonių pavardes, tada, žinoma, ne. Jokie asmeniškumai manęs nedomina, jokiuose išradingiausio įžeidimo konkursuose nedalyvauju; visa tai man neįdomu ir neverta gaišti laiko. Norėtųsi tik lietuvių kalbą apvalyti nuo rusiško mėšlo. Jei kas mandagiai paklausia prasmingo klausimo, visada atsakau.
Beje, o ką reiškia „reljeviškas“?
Toks taurus savo gyvenimiškos misijos supratimas, kad klausantis net ašaros pradeda byrėti. Tačiau, kaip atrodo, tikrus mėšlynus čia užveisi tamsta, tenkindamas savo liguistus patologinius kompleksus. Šiaip įdomus atvejis, būtų galima net fenomenologinę studiją parašyti – kaip internetas tampa patogia terpė menkystos užauginimui ar savęs kaip menkystos užsiauginimui. Kas be ko, sveikas žmogus negalėtų užsiiminėti tokiais niekais, taisyti ( nepaprašytas) kito žmogaus komentaro teksto korektūros klaidas, blusinėti – kur padėtas ne tas brūkšnys, praleista raidė ir pan. Tai – patologija, klinika. Tačiau drauge tai yra menkystos būdas įtvirtinti tariamą savo pranašumą. Kartais dėl to reikia išgalvoti naujas taisykles, norminius lietuvių kalbos žodžius pavadinti rusicizmais, o VLKK rekomendacijas ir žinomų kalbininkų patarimus vadinti niekiniais, drauge laidant užuominas, kad neva pats pasižymi kažkokiu ypatingu kalbos jausmu, kurio neturi paprastieji kalbininkai. Tarkime, tokia saviraiška yra niekas daugiau, o tik paūmėjusi liga, taigi dėl to žmogaus tarsi ir negalima būti kaltinti, tačiau, kaip atrodo bent man, tokia liga gali įsimesti tik ten, kur yra prigimtinė bjaurasties bazė, palankios būties nususimo sąlygos tokios nešvarios ligos suvešėjimui. Žinoma, S.Freudas pasakytų dar paprasčiau, kad tai yra viską pralaimėjusio realiame gyvenime žmogaus neurozė, kai fantominis savęs įsivaizdavimas tampa svarbesniu dalyku nei realios gyvenimo aplinkybės. Kad ir kaip ten būtų, aš nesijaučiu kažkam tiek nusikaltęs, kad dabar privalėčiau braidyti po tamstos užveistus čia šūdynus. Man – koktu. Nuolankiai prašau, būk žmogumi, ir neprimesk man bendravimo su tamstos puikybe jokiu pavidalu. Labai prašau.