Kandidatų į prezidentus debatai, vykstantys per nacionalinį transliuotoją, įgauna aštresnę nuotaiką, – sako politologai. Tačiau kandidatai rinkėjams ne iki galo atsiskleidžia, to priežastis – per daug klausimų, per mažai laiko ir diskusijos tarp pačių kandidatų nebuvimas. Kalbamės su politologu Algiu KRUPAVIČIUMI.
– Kokį įspūdį palieka LRT vykstantys prezidentų debatai, kaip vertintumėte pastaruosius?
– Niekaip nesiseka debatuose aptarti prezidento kompetencijų. Apskritai vyksta kažkokia viktorina, atsakinėjimas į klausimus. Bet debatų, kai kandidatai diskutuoja vienas su kitu, iš esmės nėra. Kitas dalykas – debatai per ilgi, nuobodūs.
Klausimai neatitinka prezidento kompetencijos, pavyzdžiui, debatuose buvo klausimas apie nepotizmą savivaldybėse. Lietuvos politinis folkloras sako, kad tikrai klausimas „ne prie ko“. Formos požiūriu, šie debatai yra nevykę. Viktorina, ir daugiau nieko. Jie tikrai neleidžia atskleisti kandidatų pozicijų, nuomonių, požiūrių, vertybių. Kalbančios galvos ir monologai.
Apie pastaruosius debatus galiu pasakyti, kad atsiskleidė vienas karaliaus dvaro juokdarys, akivaizdžiai tą vaidmenį ir atliko, kalbu apie Puteikį. Apskritai buvo eiliniai nepavykę debatai per LRT.
– Ką, jūsų nuomone, reikėtų keisti?
– Pirmas dalykas – neturėtų būti daugiau nei du klausimai, tačiau jie turi būti esminiai. Kas yra ir ką reikia padaryti kitaip. Ir viskas. O toliau kandidatai patys diskutuotų tarpusavyje. O dabar – 9 klausimai ir dalis – ne į temą.
– Aptarkime, kaip debatuose atsiskleidžia kiekvienas kandidatas.
– MINDAUGAS PUIDOKAS save opozicionuoja kaip kritikuojantį kandidatą. Dalykiškumo požiūriu jis daug stipresnis nei Naglis Puteikis. Bet jis yra ateities politikas. Jis daro, ką gali, tačiau jo galimybių ribos nėra plačios.
NAGLIS PUTEIKIS kol kas atrodo kaip vienas iš nevykėlių rinkimų kampanijoje. Įsivelia į apsižodžiavimus, trūksta turinio, kartojasi ir panašiai. O prezidentas turi būti ne tas, kuris kiršina ir konfliktuoja, nesutaria.
Su VALDEMARU TOMAŠEVSKIU viskas yra gerai, jis puoselėja krikščioniškas vertybes. Jis pilkas, nuobodus kandidatas, bet didelių klaidų nedaro.
ARVYDUI JUOZAIČIUI debatuose trūko kantrybė, nes tikrai trims kandidatams teikiamas perteklinis dėmesys. Tiesa, jam trūksta tikslumo, argumentų, tačiau jeigu reikėtų išrinkti intelektualiausią kandidatą iš visų, Juozaitis būtų tas.
INGRIDA ŠIMONYTĖ yra Grybauskaitė 2, tiesą sakant, kuo toliau debatai, tuo labiau ji įsijaučia į Grybauskaitės vaidmenį – kartoti, sekti, būti daugiau mažiau tokia pati. Ji yra savotiškas Grybauskaitės klonas.
Jeigu mums reikėtų išrinkti kandidatą, kuris turėtų tinkamiausią kvalifikaciją ir kompetenciją, tai būtų VYTENIS ANDRIUKAITIS. Pirmiausia jis turi savo pažiūras, nuostatas ir vertybes, prezidentui yra gana svarbu. Jis turi didžiulę politinę patirtį. Europos Komisija jį pavertė ne Lietuvos mastelio politiku.
GITANAS NAUSĖDA keičiasi debatuose, tai viena. Iki tol jis blankiai pradėjo debatų serialą, tai dabar jau jis matomas, konkretesnis, kritiškesnis.
VALENTINAS MAZURONIS – politikas, kuris išaugo, jis turi didesnį akiratį. Apskritai europarlamentarai šiuose debatuose geba matyti plačiau.
SAULIUS SKVERNELIS vis bando kalbėti kaip opozicijos kandidatas, pasirinkta taktika yra visiškas nesusipratimas. Jis yra valdžios kandidatas ir jis turi parodyti, ką padarė ir ką dar padarys. Jis neturėtų kritikuoti teisingumo, teisėtvarkos. Juk jis gali priiminėti sprendimus.
– Kandidatai debatuose nevengia ir įžeidimų ar praeities tikrų ar ne detalių apie oponentus. Kaip vertinate tokį ėjimą siekiant rinkėjų simpatijų?
– Jeigu palygintume debatus, kurie vyksta kitose šalyse, matytume, kad esame beveik bestuburiai. Pats stebėjau Ukrainos kandidatų į prezidentus debatus stadione, tai ir vienas, ir kitas buvo gana agresyvūs. Tačiau ta „agresija“ turi būti motyvuota, reikia kalbėti faktų kalba, kritiškai. Kai kandidatai kalba pro šalį, kiti nesugeba pasakyti, kad karalius nuogas. Taigi labiausiai trūksta aštrumo, kritiškumo vienas kitų atžvilgiu.
