Daugybė homoseksualų judėjimo pasiekimų buvo grindžiami teiginiu, kad seksualinė orientacija yra „nekintanti“. Pavyzdžiui, šia prielaida rėmėsi teisėjo Anthony‘io Kennedy‘io suformuluota ir daugumos teisėjų paremta nuomonė 2015 m. byloje, kuri pakeitė santuokos sampratą į ją įtraukdama tos pačios lyties poras. Vis dar diskutuojama esmingai svarbiais politiniais klausimais, kuriais galimas seksualinės orientacijos „nekintamumas“ gali tapti priežastimi atsižvelgti į LGBT aktyvistų pastangas išplėsti antidiskriminacinius įstatymus (kad jie apimtų seksualinę orientaciją, pavyzdžiui, Lygybės aktas JAV) bei apriboti arba uždrausti bandymus keisti seksualinę orientaciją (vadinamąją pakeitimo terapiją).
„Seksualinės orientacijos“ sąvoka yra daugialypė – ji apima potraukio, elgesio ir asmeninės tapatybės kombinaciją. Bet kurio iš šių elementų pokyčiai arba „stabilumo“ ar „išskirtinumo“ trūkumas juose ar tarp jų yra įrodymas, kad seksualinė orientacija gali pakisti. Šiame straipsnyje aprašomi keturi gausūs duomenų rinkiniai, atspindintys longitudinį tų pačių asmenų tyrimą[1]; tyrimo imtys yra reprezentatyvios. Visi jie rodo, kad galimas reikšmingas bet kurio iš seksualinės orientacijos elementų pokytis.
Gilinantis į seksualinės orientacijos pakitimo atvejus, paaiškėjo, kad pokytis iš homoseksualaus potraukio, nurodyto pirmojo vertinimo metu, į heteroseksualų, nurodytą vertinant antrą kartą, svyravo tarp 13 ir 53 proc. Tuo tarpu pokytis iš heteroseksualumo, nurodyto pirmojo vertinimo metu, į homoseksualumą, nurodytą vertinant antrą kartą, buvo tik 1–12 proc. Tai rodo, kad heteroseksualumas iš esmės yra stabilus, o homoseksualumas – ne. Viename tyrime, analizavusiame „potraukį tos pačios lyties asmenims jaučiančius asmenis“, iki 38 proc. vyrų ir iki 53 proc. moterų vos per šešerius metus „pasikeitė į heteroseksualumą“.
Šeimos tyrimų taryba (Family Research Council) pritaria pro-LGB mokslininkų Lisos Diamond ir Cliffordo Rosky‘io raginimui „atsisakyti [seksualinės orientacijos] nekintamumo argumento kartą ir visiems laikams.“ L. Diamond, C. Rosky‘is ir kiti tvirtina, kad tikėjimas asmens laisve turėtų būti pakankama parama politikai homoseksualumo klausimu. Vis dėlto tai reiškia, kad seksualinės revoliucijos principai pakeičiami pilietinių teisių judėjimo principais. Visuomenė elgtųsi išmintingai, jeigu vietoje to abejotų, ar homoseksualumo judėjimo tikslai apskritai gali būti pagrįsti.
Su visu tyrimu galite susipažinti čia.
[1] Longitudinio tyrimo metu tie patys kintamieji (pvz., žmonės) per ilgą ar trumpą laikotarpį stebimi pakartotinai.
