Lordo Davido Frosto ataskaita Building Economic Dynamism žymi aiškią žinutę Vakarams: per tris pastaruosius dešimtmečius praradome gyvybingumą – ir tik nuo mūsų priklauso, ar sugebėsime jį atkurti.
Vakarų šalys išgyvena stagnaciją ne dėl išorinių sukrėtimų, o dėl savo pačių vidinių pasirinkimų: institucinio sąstingio, laisvosios rinkos nepasitikėjimo ir tautinio stuburo irimo.
Tai įžvalgos, kurios svarbios ir Lietuvai – ypač šiandien, kai politikos kasdienybė vis dažniau tampa be krypties, o ekonominis planavimas – be vizijos.
Valstybė be vizijos nekuria mokslo
Frostas pabrėžia: jei norime ekonominės dinamikos, turime remtis stipria nacionaline valstybe, kuri turi aiškų identitetą, tikslą ir demokratinį valdymą. Tik tokia valstybė gali auginti verslumą, skatinti investicijas ir kurti bendrą pasitikėjimą.
Ši logika aktuali ir švietimo bei mokslo sistemai. Mokslo sistema negali būti atskiras „proto rezervatas“, iš kurio tikimasi stebuklų. Ji kyla iš visuomenės brandos, tikslų ir idealų. Šiandien Lietuvoje dauguma mokslinių tyrimų finansuojama iš valstybės biudžeto, tačiau jų grąža Lietuvos visuomenei dažnai menka – ne todėl, kad mokslininkai nekompetentingi, bet todėl, kad pati valstybė neturi aiškaus atsakymo, kam tas mokslas turi tarnauti.
Švietimo reforma, mokyklų tinklai, universitetai – visa tai turi būti kuriama kaip tautos ilgalaikės strategijos dalis. Jei mūsų tikslas – „kosmopolitinė Nelietuva“, tuomet savarankiškas nacionalinis mokslas ir patriotinis švietimas atrodo kaip archajiški likučiai. Bet jei tikime „ilgaamže tautine Lietuva“ – tada be mokslo, orientuoto į tautos stiprinimą, inovacijas ir ekonominį savarankiškumą, to nebus.
Mokslas negali būti nei uodega, vizginanti šunį, nei atsietas orakulas. Jis turi tapti instrumentu tautos pažangai – bet tam reikalingas aiškus nacionalinis naratyvas, tikslas, žinojimas kur ir kodėl einame.
Verslumas, konkurencingumas, švietimas
Lordas Frostas akcentuoja, kad valstybė turi skatinti ne tik infrastruktūrą ar reguliavimą, bet ir vertybinį pamatą. Ekonominis augimas be kultūrinio ir švietimo pagrindo tampa trapus, o švietimas be ryšio su tautos strategija – tuščias.
Tai reiškia, kad Lietuvos mokyklose ir universitetuose turi būti ugdomas ne tik techninis profesionalumas, bet ir supratimas apie valstybę, tautą, atsakomybę. Reikia pereiti nuo formalistinio mokymo prie ugdymo, kuris augina pilietį – savarankišką, kūrybingą ir gebantį tarnauti bendram labui.
Toks švietimas bus vertingas tik tada, kai jam bus keliami aiškūs tikslai. Mūsų aukštojo mokslo sistema neturi tapti vien straipsnių eksportuotoja už autorinius mokesčius – ji turi tapti Lietuvos ekonominio ir kultūrinio atsigavimo stuburu.
Iš eksportuotojų – į kūrėjus
Kitas Frosto akcentas – būtinybė grįžti prie realios ekonomikos ir aukštos pridėtinės vertės kūrimo. Ir čia Lietuva turi galimybių. Pavyzdžiu gali būti žemės ūkio ir maisto sektorius: visame išsivysčiusiame pasaulyje auga paklausa sveikatai palankių, švarių, ekologiškų produktų. Vietoj žaliavų eksporto galime tapti išmanių, vertingų produktų kūrėjais ir eksportuotojais. Tam reikia investuoti ne tik į perdirbimą ar logistiką, bet ir į mokslinius tyrimus, skatinančius sveikatai palankų maistą, tvarias technologijas, inovatyvų žemės ūkį. Tai ir yra sritis, kur mokslas, verslas ir valstybė turi veikti išvien.
Išvada: tautinis atgimimas per žinojimą, ne per nostalgiją
Tad ką šiuo metu siūlo L. Frostas – tai ne grįžimas į senus modelius, bet atsigręžimas į pagrindus. Į valstybę, kuri tiki savimi, kuria švietimo sistemą pagal savo prioritetus, vertina mokslą kaip tautos intelekto instrumentą, o ne tik eksportuojamų straipsnių fabriką.
Tai yra žinia ir Lietuvai: jeigu nenorime būti tik Europos užribis, jei norime atsigauti ne tik ekonomiškai, bet ir vertybiškai – turime susitelkti, apibrėžti tikslus ir eiti keliu, kuriame valstybė, verslas, mokslas ir visuomenė traukia vieną vežimą. Ne dėl Briuselio – dėl savęs.
Su Lordo David Frosto Building Economic Dynamism darbo ataskaita detaliau galima susipažinti ir padaryti savo išvadas pagal šią nuorodą ČIA.
Pirma gal pasakyk, kas tie Vakarai? Sala, Amerika ir kokia, Šiaurės ar Pietų, ar labiau Vidurio Europa, Vokietija? Ar Didysis Trejetas, amžinasis Rusijos sąjungininkas, ir Kapsukės liežuvautojai ar Seimūnai, įslaptinę belaukiančius Dienos X kagebistus, jų anūkėlius su meilužių būriais? Konservatoriai-Krikščionys demokratai, LDDP, prisikvietę svetelių iš Rytų? Ar žiūrite tiesiogiai “Le défilé militaire du 14-juillet“? Laukiame sąžiningo prapiesorių atsakymo – nepapirkto, ne užsakyto ir pan.