E. Jakelaitis: „Vakar baigiau skaityti vieną Jūsų knygų „Karalių miestas be karalių“. Galvojau, kad ten rasiu Jūsų santykį su šiuolaikine Rusija, nes girdėjau tokių atsiliepimų, jog Juozaitis – prorusiškas.
To neradau. Bet radau tokį nuoširdų rūpestį lietuviu kalba. Ar būtent tuo Jūs pats save išskirtumėte iš visų kandidatų? Kad Jūs vienintelis, daugiausiai kalbate apie lietuvybę?“
A. Juozaitis: „Na, aš esu plačios tautininkystės atstovas … tęsiu tradiciją ir, sakau, Sąjūdis buvo vis dėlto tautinis atgimimas, kaip besuktum, ir ta tradicija nemirė.
O dėl lietuvių kalbos, tai mano [programos] keturi bokštai yra: kalba, šeima, švietimas, teisingumas. Čia jau sukalta: aš aplink juos vaikštau ir juos tvirtinu.
Lietuvių kalba yra seniausia valstybinė kalba Europoje. Imlumas – pasakiškas: dvigubai turtingesnė už anglų.
Man pavyko Karaliaučiaus universitete, su kolegomis iš Lietuvių kalbos instituto ir Klaipėdos universiteto, atidaryti sunaikintą lietuvių kalbos židinį Karaliaučiuje, 2005-aisiais.
Ką kalbėti, jei tik lietuvių kalba nuskamba, visiems atrodo, kad ji yra dainuojamoji kalba, kad čia dainuoja. Ir ne kartą aš tai esu girdėjęs: ir iš rusų, ir iš lenkų, ir netgi iš italų.
Kalba yra ne tik kad tapatybės, bet statybinė medžiaga ir mūsų valstybės. Litvomanija, kuria mus kaltino lenkai ar sulenkėję Lietuvos bajorai, kaip kokia narkomanija, kaip liga, kuri, atsieit, praeina, nepraėjo, ji tapo Valstybe.
Čia ne juokas: kur baigiasi kalba, ten sienos valstybės mūsų.“
Tai taip.Lietuviai padarė istorinę klaidą,kad neįdieginėjo per prievartą savo kalbos užkariautose žemėse iki Juodosios jūros.
O jūs asmeniškai padarėte istorinę klaidæ užlaeidamas savo vietą A.M.B.- išdavikui.