Kaip ne kartą minėta, Laisvės partijos rinkimų programoje numatyta uždaryti Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, tuomet apie inspekciją nė nebekalbama, nes savaime aišku: 9.5 Kalbos politika Iš esmės pakeisime kalbos politiką – atsisakysime draudimais grįstos norminės kalbos formavimo bei perdėto jos saugojimo. Panaikinsime perteklinius draudimus, varžančius verslo komunikacijos ir rinkodaros raiškos galimybes. Sieksime iš esmės priartinti norminę kalbą prie gyvuojančių praktikų, siekdami išsaugoti esmines lietuvių kalbos vertingąsias savybes. Valstybinę lietuvių kalbos komisiją uždarysime.
Tai štai, rengiantis iki vasaros balsuoti dėl konstitucinio valstybinės kalbos įstatymo, imtasi aktyvios kampanijos propaguoti Kalbos inspekcijos nereikalingumo idėją, aišku, LRT portale, kur Pakarklytė aiškiai deklaruoja savo partijos poziciją:
Inspekcija vaidino svarbų vaidmenį būdama kalbos sargyboje Nepriklausomybės pradžioje, tačiau šis vaidmuo nebetinka šiandienos Lietuvai. Juk kalba keitėsi iki mūsų, keičiasi mums esant ir keisis po mūsų. Todėl keistis turi ir tai, kaip mes ją puoselėjame.
Svarbiausia – kad neliktų Tautos.
Kai teritorijoje liks tik kalbų mišraine šnekanti bekilmė liaudis ( vyrodki bez plemeni i roda ), jai visiškai nerūpės, kokia čia valstybė, kas ją valdo. Jos valdymą bus galima pigiai ir greitai perimti, pasisavinti. Pažangioji okupacija.
Atrodo, labai išradingas Kai kas nepaprastai atidžiai išklausė vieno asmens kalbos, kur buvo išsakyta itin teisinga mintis, jog be SAVO kalbos mes būsime niekas. Ir tas kai kas ėmėsi energingos veiklos. Tas Kai kas – jis Seime, ar iš išorės jam diriguoja?