Pasaulyje yra nemaža švyturių, stovinčių atokiai nuo jūrinių krantų. Toks yra ir senasis Latvijos Slyterės švyturys, stūksantis už penkių kilometrų iki Baltijos, ant aukšto, itin aukšto skardžio. Iš labai toli įžiūrimas švyturys kažkada padėdavo laivams įveikti itin pavojingą Irbenės sąsiaurį – siaurą, su seklumomis ir posūkiu. Ir dabar Irbenės sąsiauris – viena iš pavojingiausių laivininkystei vietų Baltijos jūroje. Daugybė laivų šiose vietose yra paskendę, tad tuo metu Latviją valdžiusio Rusijos caro valdininkija nusprendė būtinai pastatydinti čia švyturį. Jis iškilo per dvejus metus, 1849-aisiais, siekė 70 metrų aukštį ir ilgus metus atliko patikimo kelrodžio funkcijas.
Apie visa tai pasakojo mus pasitikęs gidas Andris Ratkevičs, visiems atvykusiems noriai aprodantis senąjį istorinį statinį. Šiandien švyturys jau nebetarnauja tiesioginiams savo tikslams, jame įrengtas turizmo informacijos centras, o smalsūs turistai gali užlipti į patį jo viršų ir apžvelgti apylinkes. Giedrą dieną nuo šio bokšto aukštumų galima išvysti Estijos Saremos salą, nors iki jos – per 30 kilometrų!
Iš gido išgirdome, jog netoli šio švyturio dabar esama seismologinės stoties, fiksuojančios žemės plutos pokyčius. Taip, žemė šioje vietoje nerami, jautrūs davikliai nuolat matuoja jos plutos virpesius; vienąsyk buvo užfiksuotas net 3,5 balų žemės drebėjimas.
Švyturys stovi Slyterės nacionalinio parko teritorijoje. Šis Talsų rajono šiaurinėje pusėje, Dundagos ir Kolkos valsčių žemėse įkurdintas parkas – išskirtinis savo retumu, įtrauktas į Europos ypatingai saugomų gamtos teritorijų tinklą „Natura 2000”. Tai – nuostabus gamtos darinys, susiformavęs prie Baltijos, buvusio ledynmečio ežero dugne. Gamta čia beveik nepaliesta – miškai, pelkės, kopos, įdubos, retų rūšių augalai ir paukščiai. Slyterės nacionalinio parko teritorijoje įrengti pažintiniai ir dviračių takai, apžvalgos aikštelės, taigi atvykstantiems pasidžiaugti gamta žmonėms yra sudarytos tikrai patogios sąlygos.
„Slyterės nacionaliniame parke dauguma medžių – spygliuočiai, tačiau mūsų švyturio zonoje, siauroje, dviejų šimtų metrų pločio juostoje, vyrauja lapuočiai“, – savo kolegos Andrio žodžius papildė vietos zoologas – ekspertas Vilnis Skuja. – Ši juosta – daugelio itin retų vabzdžių veisimosi teritorija. Kai kurie Latvijos vabzdžiai tiktai čia tegyvena, mat jūros dėka čia vyrauja kiek švelnesnis klimatas. Be to, miškas niekada nebuvo plačiau kertamas, jį galima sengire vadinti. Čia patogu ir gyvūnijai – vilkams, lūšims, lapėms – niekas netrikdo jų ramybės“.
Nuo šio švyturio esančio skardžio galima nusileisti žemyn ir pasigrožėti nuostabia nepaliesta gamta. „Čia auga daugybė meškinių česnakų. Kai sugrįžtame iš savo tyrinėjimų, batai ilgą laiką kvepia česnakais, – tęsė savo pasakojimą Vilnis Skuja.
– Turime čia ir retų medžių, pavyzdžiui, auga kukmedžiai. O pavasarį per mūsų teritoriją praskrenda daugybė paukščių! Žodžiu, Slyterė – rojaus kampelis visiems, mylintiems gamtą, ramybę, tylą, norintiems atsipūsti nuo miestų šurmulio. Tokių čia ir laukiame“…
Foto nuotraukų autorė Edita Jakštienė.
