Kas yra Baltų kelias, daugeliui keliauti mėgstančių žmonių jau puikiai žinoma. Šis nebe vienerius metus sutelktomis daugelio profesijų žmonių jėgomis rengtas projektas kaskart tampa vis populiaresnis. Turistus žavi pati idėja: keliauti po mūsų protėvių, baltų genčių atstovų – kuršių, žemgalių, sėlių gyventas teritorijas, pažinti jų istoriją, kultūrą, o kartu – ir pamatyti šių kraštų dabartį.
„Džiaugiamės, kad mūsų tikslas – sukurti baltų kultūra grįstus turistinius maršrutus ir padaryti juos populiarius – vis labiau pasiteisina“, – sakė Šiaulių turizmo informacijos centro direktorė Rūta Stankuvienė. – Baltų paveldas kuo toliau, tuo labiau domina keliautojus. Juk įdomu sužinoti, kokios yra mūsų šaknys, mūsų identitetas, kuo mes skiriamės nuo kitų. O šis savitumas lankant Baltų kelio objektus itin juntamas.“
Senaisiais laikais būta nemažo skaičiaus baltų genčių: žemaičių, aukštaičių, prūsų, kuršių, sėlių, latgalių, jotvingių, galindų… Deja, XII – XIII amžiuje tolesnį baltų genčių vystymąsi nutraukė užkariautojai kryžiuočiai ir įsteigtas Livonijos ordinas, turėjęs įtaką senųjų žemių ir valstybių teritorijoms. Baltų kalbą išlaikėme tik mes, lietuviai, ir mūsų kaimynai latviai.
Baltų kelias – tai keliautojų jau pamėgtas turizmo maršrutas, apimantis daugybę Lietuvos ir Latvijos turizmo objektų. Maršrutas vingiuoja per tas žemes, kuriose kažkada gyventa kuršių, žemgalių ir sėlių, ir siūlo aplankyti pačius įdomiausius šių žemių objektus: gamtos paminklus, piliakalnius, muziejus…
Pavyzdžiui, Baltų keliu išsirengę Latvijon, būtinai aplanko garsųjį Grobinios architektūrinį ansamblį, įtrauktą į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, Ventos slenkstį – plačiausią Europoje krioklį, vieną didžiausių Latvijoje Liepojos muziejų, Paviluoste paragauja rūkytos žuvies… Įdomiausių faktų, susijusių su baltų kultūra, keliautojams atskleidžia gidai.
Projekto rėmuose buvo organizuotas konkursas „Tyrinėk baltus“. Šimtai keliautojų šią vasarą traukė žiemgalių, kuršių ir sėlių gyventomis vietovėmis, susipažino su jose esančiais istorijos, kultūros ir meno paminklais, juos fotografavo ir įspūdingiausias nuotraukas siūlė konkurso organizatoriams. Už tai ne vienas turistas pelnė prizus.
O fotografuoti išties buvo ką – į Baltų kelio žemėlapį buvo įtraukti net 127 objektai. Jie – skirtingi, turistams siūlomi maršrutai taip pat yra nevienodo ilgio, jais keliaujant prireikia įvairios laiko trukmės.
Iš viso maršrutas „Baltų kelias“ yra 2145 km. ilgio, tarsi sudėtas iš kelių atkarpų. Keliaujant po kuršių teritorijas, sukariama beveik 790 kilometrų, kurių didžioji dalis tenka Latvijai.
Žiemgalių vietovės driekiasi 620 km plotu, sėlių – apie 735 km. per dvi šalis. Čia galima aplankyti daugybę turistiniu požiūriu itin įdomių objektų. Aišku, galima keliauti ir trumpiau: maršruto rengėjai numatę ir mažesnius atstumus.
Taip pat siūlomos ir teminės išvykos: tarkim, pakeliauti po baltų šventvietes: alkakalnius, piliakalnius, iš po žemių trykštančius gydomuosius šaltinius, protėvių garbintus akmenis, medžius, aplankyti archeologinius muziejus, padalyvauti edukacinėse programose ir kt. Yra išleistas specialus žemėlapis, kuriame nurodyti aštuoni teminiai maršrutai. Jie sudaryti itin kruopščiai, pažymint ne tik kelionės trukmę, kilometražą, bet ir apibūdinant, kuo svarbus vienas ar kitas rekomenduojamas aplankyti objektas.
Štai maršrutas „Tautos atminties beieškant“ yra skiriamas Algirdo Juliaus Greimo kūriniams ir Lietuvos mitologijai, „Šventosios ugnies kelias“ ne tik pasakoja apie ugnies svarbą žmogaus gyvenime, bet ir apie tą laikotarpį, kai niekas dar nedegino šventosios ugnies. Į vienos – dviejų dienų trukmės maršrutą kuršių kulto vietomis patraukę keliautojai pajunta magiškąją šių vietų galią ir pasisemia dvasinės energijos.
Šiaulių turizmo informacijos centro darbuotojų pakviesti detaliau susipažinti su šiuo unikaliu projektu, užsukome į miesto centre esantį Baltų kultūros pažinimo centrą „Baltų kelias“. Šis interaktyvus centras veikia jau antrus metus. Čia, kažkada veikusio „Žiburio“ knygyno patalpose, lankytojų niekada netrūksta, nors dėl nelemtosios pandemijos ir tenka laikytis lankytojų saugumą užtikrinančių ribojančių veiksmų.
Čionai užsukantieji gali susipažinti su baltų tautų istorija, jų puoselėtomis kultūrinėmis tradicijomis bei papročiais, gyvenimo būdo ypatumais. Jaunajai kartai apsilankymas čia – puikiausia istorijos pamoka, siūlanti pasinaudoti moderniomis šiuolaikinėmis technologijomis. Jaunimui tai labai patinka, juolab, kad pažintinės žinios įsisavinamos įvairiais būdais, tarp jų – ir žaidžiant interaktyvius žaidimus. Žaisdami jie tiesiog persikelia į senovės baltų gyvenimo kasdienybę: mato, kaip gimsta buityje naudojami reikmenys, kokios šventės švenčiamos, ką žmonės valgo, kokias dainas dainuoja ir pan.
Žaidimas „Baltų profesija“ suteikia galimybę išvysti, koks tavo atvaizdas būtų, jeigu būtum baltų genties žvejys ar karys, žemdirbys ar puodžius. Nuskenuoji QR kodą ir atsisiunti savo portretą. Baltų kasdienybę atspindintis žaidimas leidžia tau, stovinčiam priešais kamerą, persikelti į tokią istorinę aplinką, į kurią pats norėtum persikelti. O kas gi nenorėtų turėti savo nuotraukos neįprastame fone? Ją irgi galima išsisaugoti atminčiai.
Baltų gentys buvo skirtingos, puoselėjo savitus papročius ir tradicijas. Kokie buvo joms būdingi bruožai, puikiai parodo žaidimas „Baltų gyvenimas“. Baltiškoji realybė iškyla ant specialios plokštumos, kupinos garsų ir šviesų, valdomos sensorių ir projektorių. Norintiems išsamesnės informacijos kokia nors viena tema, galima pasitelkti audiogidą.
Pabuvojęs šiame Baltų kultūros pažinimo centre, aiškiai pajauti, kiek pastangų, jį kuriant, įdėjo pačių įvairiausių sričių specialistai: istorikai, archeologai, menotyrininkai, muziejininkai, turizmo organizatoriai…
Tikslas labai pasiteisino: čionai užsuka vis gausesni lankytojų būriai, o vis populiarėjantys baltų kultūra grįsti turistiniai maršrutai neabejotinai padeda plėtoti kultūrą ir ekonomiką tiek Lietuvos, tiek Latvijos regionuose.
