Dabar galiu apsiverkti

Politinis elitas nusprendė, kad vaiko žudymas įsčiose yra pamatinė mano šalies teisė, tokia didelė, kad ji buvo įtvirtinta konstitucijoje.

Motinos ir vaiko ryšys turėtų būti kupinas auklėjimo, užuojautos ir meilės. Tačiau politikai nusprendė, kad Prancūzijoje šis ryšys gali būti nepataisomai nutrauktas kaip pamatinė konstitucinė teisė.

Ši vadinamoji konstitucinė teisė toli gražu nepadeda moterims, o sukelia mirtį, kančią ir širdies skausmą.

Negimusių kūdikių mirtis globalizmas pavertė ginklu, kad pademonstruotų savo ideologijos stiprumą. Prancūzija atsakė į JAV Roe v Wade bylą šia pasibjaurėtina priemone. Deja, tai kultūrinė kova, kurios aukos yra kūdikiai… žmonės! Ir dar poveikis moterims, kurios verčiamos manyti, kad vienintelė joms prieinama išeitis yra abortas.

Iš Europos teisės ir teisingumo centro paskelbtų duomenų žinome, kad 42 proc. prancūzių, pasidariusių abortą iki 25 metų, kenčia nuo depresijos, o maždaug pusė tų, kurios abortą pasidarė būdamos nepilnametės, kenčia nuo minčių apie savižudybę.

Statistika taip pat rodo, kad abortą pasidariusios moterys tris kartus dažniau patiria fizinę, psichinę ar seksualinę prievartą nei moterys, kurios išnešiojo savo vaiką iki gimimo.

Mirtis. Siaubas. Širdies skausmas.

Štai ką Prancūzija pavertė vadinamąja konstitucine teise. Dar blogiau yra tai, kad dabar yra tokių, kurie bando skleisti šią kultūrą visame pasaulyje.

Kairiojo laikraščio “Guardian” apžvalgininkas rašė, kad “dabar yra vilties, jog kitos Europos šalys paseks šiuo pavyzdžiu”. Tuo pat metu “Associated Press” išspausdino antraštę, kurioje teigė, kad po Prancūzijos žingsnio “kitos Europos šalys siekia išplėsti abortų prieinamumą”.

Toks abortų registravimas jau dabar turi katastrofiškų pasekmių Europoje ir visame pasaulyje ir suteikia idėjų kairiesiems radikalams, kurie nori žengti dar toliau žudydami negimusius vaikus.

Ispanijos darbo ministrė Yolanda Diaz paragino įtraukti abortus ir į Ispanijos konstituciją! Ir ji ne vienintelė.

Pasaulio sveikatos organizacijos generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas net prisidėjo prie jos, parašęs tviteryje: “Saugus #abortas yra sveikatos priežiūra. Sveikiname #Prancūzijos sprendimą užtikrinti moterų teises ir išsaugoti jų gyvybes”.

Atrodo, kad uždanga nukrito.

Anksčiau Pasaulio sveikatos organizacija ir kitos globalistinės organizacijos mėgo vartoti kodinius žodžius abortams įvardyti, pavyzdžiui, “reprodukcinės teisės” ir “moterų sveikatos priežiūra”.

Dabar jos atvirai pasisako už abortus, tvirtindamos, kad jie gali išgelbėti gyvybes.

Tačiau Prancūzijoje dėl abortų nutrūksta gerokai daugiau nei 200 000 gyvybių.

Šiuos šimtus tūkstančių negimusių kūdikių būtų buvę galima išgelbėti, jei visuomenė būtų priėmusi geresnius sprendimus; jei būtume suteikę tikrą paramą jaunoms moterims, patekusioms į bėdą, ir padėję palengvinti įvaikinimo procesą.

Nevaisingos poros, kurios dažnai metų metus laukė, kol sukurs šeimą, būtų mylėję ir lepinę šiuos vaikus. Vietoj to jų gyvybės buvo nutrauktos… kas dabar yra “konstitucinė teisė”.

Ir vis dėlto tarp tokios tamsos yra vilties.

Jungtinėse Amerikos Valstijose abortai buvo paskelbti konstitucine teise dėl liūdnai pagarsėjusios 1973 m. Aukščiausiojo Teismo bylos Roe prieš Wade. Didžiąją pastarųjų 50 metų dalį atrodė, kad mintis apie šio sprendimo panaikinimą yra gryna politinė fantazija.

Ir vis dėlto praėjusiais metais tai įvyko. Aukščiausiasis Teismas nustatė, kad Jungtinių Valstijų Konstitucija nesuteikia teisės į abortą.

Šis sprendimas nebuvo priimtas “šiaip sau”. Penkis ilgus dešimtmečius žmonės maldomis ir veiksmais telkėsi, kad mirties kultūra neįsivyrautų.

Dabar Prancūzijoje ir visame pasaulyje tie, kurie verkia dėl negimusių vaikų gyvybių, nutrauktų įsčiose, turi mobilizuotis.

CitizenGO