Litvinizmas – kaip skrandžio opa: gyvybei grėsmės gal ir nekelia, bet sveikatą gerokai trikdo. Tokia mintis buvo išsakyta pirmadienį, kovo 24 d., Seimo rūmuose vykusioje negausioje, bet įdomioje konferencijoje „Istorijos perrašinėjimas ir valstybės simbolių savinimosi grėsmės“. Diskusiją vedė žinomas TV laidų vedėjas Saulius Pilinkus. Dalyvius pasveikino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas, politologas Laurynas Kasčiūnas.
Kad susirinkusieji tenkinsis ne nuobodžiomis kalbomis apie Lietuvai kylančias grėsmes, iš karto buvo galima pajusti iš jaunojo visuomenininko Dominyko Čivilio pristatyto vaizdo montažo apie LDK ir Lietuvos istorijos klastotes, kaip jas uoliai skleidžia ne tik įvairūs ideologiniai marginalai, bet ir kaimyninių šalių politikai, net valstybių vadovai. Į šį srautą įsijungė ir Putinas bei Lukašenka, skleidžiantys paskalas apie Lietuvą ir Vilnių. Minskas vaizduoja, kad LDK istorijos vedliai buvo gudai, o Vilnius turi priklausyti Baltarusijai. Esą Lietuvai belieka „žmudzi“ – žemaičiai, o lietuvius reikia vadinti „letuvisais“, kaip neva šaukdavo rusėnai.
D. Čivilis pakomentavo kadrus, kuriuose net kaimyninės šalies opozicijos lyderiai, šiuo metu įsikūrę Vilniuje, neneigia litvinizmo teorijos, o į Baltarusijos piliečio pasų heraldikos iškraipymus įsijungė ir Sviatlana Tsikhanouskaya. Kas juos išlaiko? – klausė visuomenininkas. Pavyzdžiui, jų opozicijos sambūrį „Chartija‘97“, kurio svetainėje toleruojamas litvinizmas, remia Lietuvos valstybės įstaigos. D. Čivilis mano, kad melagienų kilmė – Maskvoje. Kremlius kitų rankomis siekia suskaldyti Lietuvos visuomenę, sukelti nepasitikėjimą savo istorija.
Apie grėsmę Lietuvos teritoriniam vientisumui kalbėjo Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento patarėja Auksė Ūsienė, kuri įžvelgė aiškią paralelę: prieš karą Ukrainoje Putinas taip pat neigė šios šalies valstybingumą, įrodinėjo, kad tokios valstybės iš viso nebuvo, ją dirbtinai sukūrė Leninas, kad ukrainiečių kalba dirbtinė. Neseniai jis prakalbo ir apie Lietuvos priklausymą Rusijai, teigė, kad Žalgirio ir Oršos mūšius laimėjo slavai… Ką tai reiškia? – nedviprasmiškai klausė A. Ūsienė.
TV laidų vedėjas Algis Ramanauskas, kaip paprastai, žodžių į vatą nevyniojo ir atskleidė, ką apie Lietuvos istoriją viešai kalba VDU mokslininkas Rūstis Kamuntavičius, parašęs, kaip jis teigia, pirmą ir vienintelę Gudijos istoriją lietuviškai. Jis manąs, kad litvinizmo teorija laužta iš piršto, o litvinistų Baltarusijoje nėra… Mums reikia sveiko nacionalizmo, sakė A. Ramanauskas, kitaip paskęsime klastočių baloje.
Jį papildė gidų gildijos atstovas Ričardas Garuolis. Savo praktikoje jis susiduria su istoriją iškraipančiais gidų pasakojimais turistams, o tokių daugiau tarp rusakalbių, pavyzdžiui, net atvykstančių iš Latvijos. Jais nesidomi Lietuvos valdžia, o gidams iš Rusijos ir Baltarusijos Ekonomikos ir inovacijų ministerija patvirtinusi leidimą dirbti šį darbą iki gyvos galvos…
Merkinės krašto muziejaus vadovas, archeologas Žygimantas Buržinskas, rašęs disertaciją LDK rusifikavimo tema, papildė, kad mes patys apsileidę ir nemokame savo istorijos ar jos simbolių viešinti, aiškinti, skleisti po pasaulį. Jis sakė, kad Europos muziejuose yra nemažai lietuviškų eksponatų, bet apie jų kilmę nutylima…
Visa tai sudaro sąlygas litvinizmo idėjomis plisti, o šis užkratas kada nors taps realia grėsme Lietuvos valstybingumui.
Kelia. Ir naudojasi lietuviams būdingu geru rusų kalbos mokėjimu, ypač Vilniuje. Atvykę kaip pabėgėliai greitai apsipranta ir ima painioti, ar jie čia savi ar svečIai. Jie kaip jie, bet juk juos globoja i r propagandiškai apdoroja litvinizmo ideologai ir agitatoriai. Atvykote ir likite , čia jūsų namai.
Konferencijos įrašas: https://www.youtube.com/live/2PXgeAEAZuU?si=9oyDviqIN_HgZk_-
O tie, kurie juos pasikvietė nekelia?
Reikalingi visiems prienami, suprantami ir kartu tikslūs istoriniai baltų genčių apgyventų teritorijų žemėlapiai. Kaip jos traukėsi , vykstant pagonių baltų krikštui ir po to beveik automatiškam surusinimui arba sulenkinimu. Tik po Vytauto įvykdyto Lietuvos (lietuvių tautos?) krikšto galėjai ir toliau po krikšto likti lietuviu, nors spaudimas ir viliojimas lenkėti ir toliau išliko ryškus..