Taikos metu tokie pareiškimai sukeltų tikrą pasipiktinimo cunamį ir prilygtų naujo karo eskalacijai. JAV generolas Christopheris Donahue pareiškė, kad sukurtas planas, kaip Kaliningradą „neutralizuoti“, tai yra, NATO galėtų šį Rusijos eksklavą nutrinti nuo žemės paviršiaus.
Generolas Kremliui smogė žemiau juostos, ir Putino aplinkoje kilo sąmyšis. Oficialus Putino atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad NATO generolo pareiškimai įveikti Kaliningrado gynybą yra akivaizdžiai priešiški ir agresyvūs. „Aljanso planai verčia Rusiją imtis visų saugumo priemonių“, – pareiškė D. Peskovas. Rusijos generolai tiesmuka kalba sako, kad „lengvo pasivaikščiojimo po Kaliningradą nebus“.
Ką gi siūlo Ch. Donahue? JAV kariuomenė ir jos NATO sąjungininkės pradeda įgyvendinti naują „Rytų flango atgrasymo linijos“ planą, kuriuo siekiama stiprinti antžeminius pajėgumus ir skatinti karinės pramonės sąveiką visame Aljanse, Vysbadene (Vokietija) vykusioje „LandEuro“ konferencijoje sakė JAV kariuomenės Europoje ir Afrikoje vadas. Didžiausias dėmesys skiriamas Baltijos šalims, t. y. rytiniam NATO flangui. Generolas sakė, kad antskrydžio, oro erdvės blokavimo zonas (A2AD) svarbu sunaikinti „nuo žemės“, kitaip sakant, sausumoje, o po to nuo jos perimti jūros kontrolę. Anot jo, tokie dalykai yra stebimi Ukrainoje, ir karas joje mums siūlo tokias išeitis.
Ch. Donahue pažymėjo, kad Kaliningradas yra maždaug 76 km pločio ruožas pačiame Europos centre ir iš visų pusių apsuptas NATO, o kariuomenė ir jos sąjungininkai dabar turi galimybę „neutralizuoti jį nuo žemės per negirdėtai trumpą laiką ir greičiau nei kada nors anksčiau“. Netgi yra sukurta dalijimosi duomenimis sistema „Maven Smart System“ – „Palantir“ dirbtinio intelekto platforma, kuri priima daugybę duomenų ir greitai analizuoja informaciją, kad padėtų karo vadams priimti sprendimus.
NATO generolo planą galima paaiškinti kaip perspėjimą Maskvai, kad Kaliningradas nėra saugi Rusijos zona. Kremlius tai suprato kaip tiesioginę užuominą, kad per Baltijos jūroje vykstančias pratybas NATO gali užpulti Kaliningrado sritį. Juo labiau, kad dabar, Švedijai ir Suomijai tapus aljanso narėmis, eksklavas tapo apsuptas, o jūra virto, kaip kažkada pasakė diplomatas Linas Linkevičius, vidine NATO jūra…
Šis nedidelis senovės prūsų žemės plotas prigludęs prie Lietuvos ir Lenkijos dabar prikaišiotas „Iskander“ raketomis, priešlėktuvinės gynybos sistemomis S-300, S-350 ir S-400. Manoma, kad ten yra branduolinio ginklo atsargų. Rusų generolai tikina, kad su tokia ginkluote eksklavas išsilaikys, kol ateis pagalba iš „didžiosios žemės“. Jie primena, kad sukurta vieninga karinė erdvė su Baltarusija, ir per kokias dvi valandas „mes perkirsim tarp jos ir Kaliningrado srities esantį žemės ruoželį“. Atrodo, generolai turi galvoje Suvalkų koridorių…
Priminsiu, kad Kaliningrado sritis (ją siūloma vadinti archajiškuoju Karaliaučiumi) iki šiol tebėra vienas didžiulis Rusijos poligonas, kuris Maskvai svarbus ne ekonomine ar socialine prasme (čia 1991 m. buvo įsteigta Laisvoji ekonominė zona, o ją 1995 m. panaikinus, 1996 m. įstatymu buvo įteisinta Ypatingoji ekonominė zona (YEZ), kuri pradėjo veikti 2006-aisiais su 10 metų pereinamuoju laikotarpiu), o kaip strateginis forpostas prieš Vakarus. Ir štai šis daugiau kaip 15 tūkst. kv. km plotas su 938 tūkst. gyventojų dabar traukia išskirtinį dėmesį.
Prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, keletas rusų kariuomenės dalinių buvo permesti į Ukrainos frontą. Bet vis tiek čia liko didžiulės Rusijos karinės pajėgos ir galingas karo laivynas.
Nuklyskime į istoriją. Būtent 1945 m. liepos 17 d. prasidėjusioje ir net 16 dienų užsitęsusioje Potsdamo konferencijoje sąjungininkai „padovanojo“ šią baltų žemę Sovietų Sąjungai. Šį sprendimą galėjo pakeisti numatyta Taikos konferencija, bet dėl prasidėjusio Šaltojo karo ir Vakarų abejingumo ji neįvyko, todėl Maskva laikė, kad eksklavas atiteko SSRS amžinam administravimui. Jau 1946 m. rugsėjo 5 d. sritis buvo pripažinta uždrausta pasienio zona ir taip atskirta nuo viso pasaulio. Tarptautinės teisės ekspertas Dainius Žalimas kažkada taip aiškino šį Vakarų aplaidumą: „Jei tų Rytų Europos teritorijų užėmimas nebūtų paliktas Sovietų Sąjungos įtakos zonoje, alternatyva buvo tik kitas karas. Vakarai nusprendė palaukti, kol sovietų imperija pati subyrės, ir tai pasiteisino, tik ne taip greitai“.
Besidomintiems reiktų priminti ir kitą faktą: Kaliningrado kraštas galėjęs atitekti ir Lietuvai, jei A. Sniečkus, apie tai 1944 m. kalbėjęs su Stalinu, po šio mirties nebūtų pabūgęs L. Berijos rūstybės. Jis dėl atsargumo vėliau nekėlė šio klausimo… Ar šiandien būtume išvengę šio eksklavo grėsmės?
Dabartiniai NATO generolų grasinimai ir teliks Maskvą šiurpinančiais planais. Yra viena sąlyga: jeigu Rusija nebandys plėsti savo agresijos.
