Lietuvos visuomenė turi vis aiškiau suvokti, kad valstybės gynyba – ne vien profesionalios kariuomenės reikalas. Pasak Lietuvos šaulių sąjungos vado plk. ltn. Lino Idzelio, kiekvienas pilietis privalo rasti būdų prisidėti prie šalies gynybos.
Ne kiekvienas su ginklu, bet visi – už Tėvynę
„Kiekvienas gali rasti savo vietą valstybės gynyboje“, – teigia Šaulių sąjungos vadas, primindamas, kad šiuolaikiniame kare reikalinga įvairių sričių specialistų, pradedant nuo kibernetinio saugumo iki informacinių operacijų.
Pasak jo, Šaulių sąjunga šiuo metu vysto daugiau nei 20 skirtingų pajėgumų, įskaitant ir nekinetines pajėgas, tokias kaip informacinių operacijų padaliniai.
Plk. ltn. L. Idzelis pabrėžia, kad valstybės gynybai būtinas ne tik fizinis pasirengimas ar noras kautis, bet ir gebėjimas prisidėti kitaip: nuo informacinių operacijų iki finansinės paramos. „Nenori ginti – duok pinigų. Mes liksime ir žūsime dėl Tėvynės“, – atvirai kalba Šaulių sąjungos vadas, akcentuodamas, kad kiekvienas pilietis turėtų pasirinkti savo indėlį.
Istorinė patirtis ir Rusijos hibridinis karas
Plk. ltn. Idzelis primena partizaninio pasipriešinimo istoriją ir pabrėžia, kad niekada nebuvo tokios padėties, kai visi gyventojai gina valstybę. Remdamasis istoriniais tyrimais, jis pažymi, kad visose Lietuvos istorijos kovose aktyviai dalyvaudavo nuo 0,5 iki 4 procentų gyventojų.
Viena iš svarbiausių fronto linijų šiandien – informacinė erdvė. Šaulių sąjungos vadas perspėja apie Rusijos dezinformacijos kampanijas, kurios ypač nukreiptos į istorinės atminties klausimus: „Pagrindas yra istoriniai dalykai, tai yra būtent visas partizaninis laikotarpis. Bando parodyti, kad mūsų partizanai buvo nacių bendrininkai.“
Rusai vykdo refleksinę kontrolę, skleisdami žinutes, kurios skirtos kelti paniką ir priversti priimti neteisingus sprendimus. Vadas ragina atidžiai vertinti skleidžiamą informaciją ir nepasiduoti provokacijoms.
„Samaningi kilometrai“ ir pilietinis ugdymas
Tam, kad pilietinė valia būtų gyva, būtina ją grįsti pagarba istorijai. Gegužės 17 d. Krašto apsaugos ministerija kartu su Lietuvos šaulių sąjunga visoje šalyje rengia žygius „Samaningi kilometrai“, skirtus pagerbti Lietuvos partizanus ir sustiprinti visuomenės pilietinę valią.
„Kviečiame šaulius ir visuomenę aplankyti memorialines vietas – lentas, kryžius žūties vietose, atstatytus partizanų bunkerius – ir po to prisijungti prie žygių“, – paaiškina Idzelis, pabrėždamas, kad taip siekiama puoselėti istorinę atmintį ir patriotiškumą.
Idzelis pripažįsta, kad šiandieninėje švietimo sistemoje reikėtų stiprinti jaunųjų šaulių programą ir plėsti patriotinio ugdymo galimybes.
„Reikia daryti, ruoštis. Viskas daroma darymo būdu“, – pabrėžia Idzelis, akcentuodamas, kad reikia išskirtinai daryti tai, ką reikia daryti, ir nedaryti to, ko nereikia daryti. Šaulių sąjungos vadas ragina visuomenę aktyviai prisidėti prie Lietuvos saugumo stiprinimo pagal kiekvieno galimybes – dalyvaujant pilietinio pasipriešinimo veiklose, įsitraukiant į Šaulių sąjungos renginius arba teikiant finansinę paramą gynybos iniciatyvoms.
Savo „burbule“ turiu keletą žmonių, kurie yra sveikuolių sveikuoliai. Kai kalba pasisuka apie mėsą, keptas bulves ar alkoholį, jie pradeda mane protyti, kad, esą, elgiuosi neteisingai valgydamas ar gerdamas minėtus ir nepaminėtus maisto ir ne visai maisto produktus.
Jų argumentas — „geležinis“. Prisipažinsiu, paveikus. Jis mėgiamas įvairių hinduistinių ir new age pakraipos požiūrio besilaikančių žmonių. „Tu į save dedi kažką negero“, va taip dramatiškai sakoma nesusipratėliui. Kai negalvoji ir nesigilini — juk iš tiesų. Keista, kvaila ir ydinga būtų kenkti pačiam sau, savo kūnui. Nors neoplatonikams kūnas yra tik „sielos nešioklė“, bet vistiek norisi kuo ilgiau likti sveikam. Dėl savęs ir artimųjų.
Šiandien eidamas namo užsimaniau itin nesveiko maisto ir pagavau mąstant, kad „vėl į save krausiu šiukšles“. Prisėdau ant suoliuko, išsitraukiau iš kuprinės pradarytą traškučių pakelį ir iš naujo viską pergalvojau.
Įvairių cheminių maisto priedų kenksmingumas yra įrodytas. Vien užmetus akį į pakuotes darosi nejauku: kalio benzoatas, litolrubinas BK, etilo p-hidroksibenzoatas ir t. t. Lygiai taip pat keista nesuvokti saikingumo svarbos. Ekologiškas požiūris į maistą ir jo gamybą yra sveikintinas ir palaikytinas. Taigi atspirties taškai aiškūs, bet jie nepaneigia jau minėto „geležinio“ argumento apie „dėjimą į save kažko negero“.
Besėdint ant suoliuko suabejojau dėl mąstymo krypties. Išeities taško.
Sau, apie save ir į save yra absoliučiai vienakrypčio mąstymo pasekmė. Tokia atsiduodanti egoistiškumu. Gera būti žaliuoju, veganu, vegetaru ir kitokiu sveikuoliu, kai pamiršti kitą mąstymo kryptį — išorėn, iš savęs, lauk, kitiems, bendruomenei.
Puikiai suprasdamas, kad toks apibendrinimas yra per radikalus, skubu detalizuoti savo teiginį. Pirmiausiai, jokiu būdu neteigiu, kad buvimas sveikuoliu yra prastas pasirinkimas. Nesuprantama yra tai, kad mityba tampa aplinkinių ir apskritai gyvenimo kokybės vertinimo kriterijumi. Gyvenimo ciklas apsisuka ir žmogus vėl grįžta prie gyvuliams būdingų instinktų sureikšminimo.
Svarbiausia tampa tai, ką tu „dedi vidun“, o ne darai išorėn. Mano galva, viskas yra priešingai.
Kiek esu sutikęs žmonių, sekti norisi tais, kuriems nekyla klausimų dėl balanso tarp maisto (vidun) ir veikimo bendruomenės labui (išorėn). Atsidūrę vienoje ar kitoje gyvenimo situacijoje jie pirmiausiai renkasi veikimą vardan kitų, o tik paskui mąsto apie tai ką valgys ar kuo apsirengs. Ir kalba apie tai visai nedaug.
Pirkau burgerį. Aliejuje keptos bulvytės buvo traškios. Kaip reikiant prisirijau „atliekų“. Visą savaitgalį maliausi šaulių pratybose. Lakstėme, šliaužėme ir visaip stengėmės tobulėti. Po visko miške surinkome šiukšles. Net tas, kurios ne mūsų.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskyi pasirengęs poryt (gegužės 15 d.) Turkijoje susitikti su v. putinu tiesioginėms deryboms. Iš kremliaus pusės jaučiasi pasimetimas. Atrodo, kad v. putinas ir jo aplinka nesitikėjo, kad V. Zelenskyi sutiks su tiesioginėmis derybomis. Tokių derybų negalimumas su v. putinu įrašytas Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sprendime (mūsų VGT analogas), todėl tikėtina rusai pabandė būti gudresni už penktoką ir ukrainiečių rankomis sugriauti derybas. Triukas nepavyko. Lauksime tolimesnių viražų.
Agresorius Ukrainos teritoriją atakavo su 10 dronų Shahed ir dronų-masalų. Visus juos ukrainiečiai numušė. Dienos metu taip pat fiksuoti rusų smūgiai dronais, KAB’ais, aviacinėmis raketomis bei buvo paskelbta smūgio balistinėmis raketomis grėsmė.
Pastarosiomis dienomis rusai Ukrainos teritoriją atakavo daugiau nei 100 dronų, o kaip rašėme aukščiau šią naktį ir dieną smūgių intensyvumas yra gerokai sumažėjęs. Neretai toks pokytis reiškia, jog agresorius arba 1) rengiasi didesnio masto smūgiui arba 2) turi logistinių problemų pristatant dronus Shahed į vienetus. Šiuo atveju, neatmestinas ir 3) variantas, galimos tiesioginės derybos ketvirtadienį. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad agresorius per „den pabedy“ nesmūgiavo dronais ir turėjo galimybes juos kaupti, galima daryti prielaidą, jog vyksta pasirengimas kombinuotam smūgiui. Nuo sofos galima paspekuliuoti – ar nebus šią ar kitą naktį kokio nors rusų barbariško smūgio ir naujų civilių aukų, dėl kurių V. Zelenskyi bus priverstas atsisakyti susitikimo su v. putinu gegužės 15 d. Turkijoje? Stebėsime situaciją.
Žiūrim ką turim fronte.
Kursko kryptis.
Tiotkino ruože rusų problemos tik gilėja.
Ukrainiečiai toliau spaudžia rusus pačiame Tiotkino bei jo prieigose. Maža to, Ukrainos vienetų atakos fiksuojamos ir Popovo – Lezhachi ruože, t. y. Ukrainos pajėgos grasina perkirsti esminę rusų logistinę arteriją Tiotkino – Korovyakovka kelią. Taip pat, ukrainiečiai tęsia lokalias atakas Novyi Put, kurios kažkiek prikausto rusų vienetus Glushkovo ruože (kairysis rusų flangas ir užnugaris). Tiesa, šios lokalios operacijos yra labiau panašu į tam tikrus susirėmimų židinius (taškus), t. y. ukrainiečiai nėra užėmę viso ruožo, o vykdo selektyvias operacijas visame ruože.
Ukrainos pajėgos labai aktyviai atakuoja rusų logistiką. Smūgiuoja tiltams ir keliams per upę Seim linijoje Alekseevka – Karyzh – Glushkovo. Aktyviai veikia ne tik ukrainiečių MLRS, bet ir aviacija. Oro gynyba rusams ir toliau išlieka milžiniška problema.
Agresoriaus telegram kanaluose svarstoma, jog tai kas dabar vyksta – tai parengiamosios operacijos (shaping operation) prieš didesnio masto puolimą. Ar taip ir yra – sunku pasakyti. Tačiau įvertinus vietoves kur puolama ant žemės, kryptingą logistikos daužymą su svariu aviacijos įsitraukimu rodo, kad ukrainiečiai nusiteikę rimtai. Ar realistiška pasiekti reikšmingesnį efektą, o ne tik atitraukti rusų pajėgas nuo Sumy srities pasienyje, pavyzdžiui, įsitvirtinant palei upę Seim Alekseevka – Karyzh – Glushkovo? Vargu. Tačiau nupjauti rusų teritorijos įsikišimą į Ukrainos teritoriją Tiotkino – Korovyakovka ir įsitvirtinti prisidengiant upe Vedma – kodėl gi ne. Stebėsime situaciją.
Kharkivo kryptis.
Be pakitimų.
Luhansko kryptis.
Kupjansk. Ukrainiečių teigimu, agresoriaus puolimas šiauriniame flange bei Lozova ruože yra įstrigęs. Apie tai viešoje erdvėje praneša 429-ojo atskirojo nepilotuojamų orlaivių pulko vadas Yuryi Fedorenko. Tiesa, kiek pagristas tik vieno šiame sektoriuje veikiančio vieneto vado vertinimas – sunku pasakyti. Neretai ilgesnės pauzės nereiškia, kad agresorius atsisako planų tęsti puolimo operacijas, o dažniau jas išnaudoja pajėgų kaupimui ir reorganizacijai.
Lyman. Tęsiasi sunkūs mūšiai visoje kontaktinėje linijoje. Atrodo, okupantai vėl bando stiprinti puolimą centriniame ruože, t. y. nuo Nove ir Ivanivka atakuoja Zelena Dolyna – Kolodiazi, taip bandydami dar labiau plėsti placdarmą į plotį vakariniame Zherebec upės krante.
Syversk. Be pakitimų.
Donecko kryptis.
Konstyantynivka. Toretsk vakariniame flange tęsiasi sunkūs mūšiai, rusai pasigerino savo pozicijas keletoje vietų. Svarbu paminėti, kad mūsų prognozuotas okupantų VEV po truputį pildosi – jie per Vozdvyzhenka – Berezivka ruožą bando kirsti kelią Pokrovsk – Konstyantynivka ties kelių sankirta ir įsitvirtinti ruože Malynivka – Nova Poltavka. Tai rusams leistų atakuoti ne frontu į aukštumas, bet pabandyti prasimušti tarp jų ir išeiti į Ukrainos vienetų užnugarį.
Pokrovsk – Konstyantinopil.
Pokrovsk. Nors okupantai atakuoja intensyviai, Ukrainos gynėjams pavyksta išlaikyti pozicijas.
Konstyantinopil. Padėtis Bahatyr sunkėja. Nepatvirtintais duomenimis, rusai užsikabino už pietinio gyvenvietės pakraščio bei bando įsitvirtinti likusioje gyvenvietės dalyje.
Daug visko atsitiko po naktinės Putino spaudos konferencijos, bet svarbiausia, kad kortas jam stipriai sumaišė Prezidentas Zelenskis. Putinas tikėjosi savo pasiūlymu dėl dvišalių derybų Stambule tarp Rusijos ir Ukrainos delegacijų įstumti į spąstus ir Prezidentą Zelenskį ir Ukrainos partnerius iš Vakarų, o įstūmė save.
Todėl visą šią dieną jam teko labiau šnekėti apie tai, kaip Vakarų įmonės sugrįš į Rusijos rinką, o jis spręs kam leisti, o kam ne. Vietoj to, kad pasakytų važiuos į Stambulą ar ne.
Alvydas Medalinskas
Kai vakar rašiau šį savo komentarą Lietuvos radijui, nuskambėjusį šiandien ryte radijo eteryje, dar nieko nebuvo žinoma, ar Vakarai įves žadėtas griežtas ekonomines sankcijas ar ne. Ir atrodė, kad Vakarai vėl lipa ant to paties grėblio, kai grasinama grasinama tomis griežtomis sankcijomis, o jų kaip nėra taip nėra.
Bet dabar atrodo ateina riba, kai jų nepriimti po to, kai Putinas atmetė Vakarų ir Ukrainos siūlymą dėl ugnies nutraukimo 30 dienų, Rusijos atžvilgiu neįmanoma. Tiesa, daugiausia judesių yra kol kas Ukrainos europinių partnerių pusėje. Iš JAV pusės kol kas yra dar visiška nežinomybė.
Prezidentas Trumpas, pradėjęs savo vojažą arabų kraštuose, kur, pavyzdžiui, iš naujojo Sirijos lyderio išgirdo siūlymą pastatyti Trump Tower, sakė, kad yra pasiruošęs ketvirtadienį ir pats atvykti į Stambulą, jeigu matys, kad ten yra ir Ukrainos, ir Rusijos prezidentai, ir tarp jų yra dialogas.
Bet kol kas Trumpas nusprendė Stambule sužaisti su savo patikėtiniais žaidimą apie gerą policininką ir blogą policininką. Gero policininko Ukrainos atžvilgiu vaidmuo atiteks generolui Kellog, o blogo, deja, policininko vaidmuo teks garsiam Witkoff.
Kaip sakiau savo komentare, kurio tekstą galite ir perskaityti pagal žemiau pateiktą nuorodą, Witkoff atsiradimas derybininko visais klausimais pozicijoje yra labai didelis kontrastas su JAV praktika Šaltojo karo metais, kai Vašingtonas siuntė su Maskva derėtis dažniausiai labai patyrusius ir žinančius Kremliaus ir KGB manipuliacijas derybininkus. Witkoff netgi nesuprato, kad negalima naudotis Kremliaus vertėjų paslaugomis, kurios yra ne šiaip vertėjos.
Bet Kremlius jaučia, kad esant netgi tokiam Trumpo pasiuntiniui, kaip Witkoff, šį kartą gali nepavykti išvengti griežtų sankcijų, nors Vakarai dar iki susitikimo Stambule parodė vėl atlaidumą. Nepaisant garsių pareiškimų, jog sankcijos Rusijai bus įvestos nedelsiant, jeigu Putinas atmes siūlymą dėl taikos 30-čiai dienų, Vakarai sutiko laukti iki Stambulo susitikimo ir, jeigu ten Putinas nesutiks su 30 dienų paliaubų, tai jau tada bent europiečiai sako, kad griežtos sankcijos Rusijai bus. O kaip JAV?
Galimai Putinas euforijos būklėje po Pergalės dienos, kai carą atvyko sveikinti artimų Rusijai šalių vadovai, apsiskaičiavo, manydamas, kad dabar Zelenskį įvarys į kampą ir taip nukreips Trumpo pyktį prieš Ukrainos prezidentą. Putinas tikėjosi, kad Zelenskis atsisakys vykti į Stambulą, nes Putino siūlyme nebuvo nė žodžio apie ugnies nutraukimą. Ir toks Zelenskio atsisakymas derybų su Putinu arba užpykdys Trumpą, kuris nesiaiškins, kas čia labiau kaltas, arba bendrai pastūmės Trumpą mesti Ukrainos klausimą ir palikus Ukrainą su ribotomis galimybėmis gintis, geriau imti kitų klausimų pasaulyje.
Bet Zelenskis buvo tas politikas, kuris perkando Putino klastą ir pareiškė, kad į Turkiją atvyks. Ten susitiks su Prezidentu Erdoganu ir, jeigu Putinas atvyks, tai bus pasiruošęs susitikti su Putinu. Su žemesnio lygio delegacija Zelenskis nesusitiks, bet Putino neatvykimas turėtų tada visiems parodyti, kas bijo ar nenori dvišalių derybų tarp Rusijos ir Ukrainos aukščiausiu lygiu.
Dabar galvosūkis jau Putinui: vykti ar nevykti. Žiniasklaidoje jau pasirodė ir informacija, kad ir Stambule susitikimas pasirodo buvo ne tik Putino sumanymas, bet galimai aptartas su Kinijos lyderiu, o gal net ir rekomenduotas jo. Jeigu daugiau informacijos pasirodys ta tema, tai visagalio Putino įvaizdis gali imti blėsti. Greičiau tai nauja vasalo forma Kinijai.
Čia dar prezidentas Zelenskis pareiškė, kad ir parado Raudonojoje aikštėje jis nurodė neatakuoti dronais ar kitu būdu, nes to jo paprašė jo Kinijos lyderis. Taigi, ne tik Putinas turi kontaktus su Kinijos lyderiu.
Pekinas, matydamas Vitkoffo, kaip Trumpo pasiuntinio, meilikavimą Putinui, dėl visa ko palaiko ir tam tikrus santykius su Kijevu, kaip dar viena galima galia šiame regione.
Ir dabar Putinas, matyt, supranta: padaręs kokį silpną sprendimą Stambulo susitikimo klausimu jis gali gauti ir tikrai griežtas sankcijas iš Vakarų, ir pasirodyti nekaip savo partnerių atžvilgiu, kurie gerbia jėgą.
Tokios papildomos mintys yra, praėjus tik vienai dienai nuo komentaro Lietuvos radijui parašymo. Komentaro, kuris skambėjo per Lietuvos radiją šiandien ryte ir kurį galite paklausyti čia ar perskaityti.
Naujausios Švedijos SOM instituto prie Geteborgo universiteto atliktos nacionalinės apklausos duomenimis, du trečdaliai švedų pritaria tam, kad vyriausybė ribotų vaikų prie ekrano praleidžiamą laiką. Ypač didelį palaikymą išreiškė moterys ir vyresnio amžiaus žmonės.
Apklausa, kurioje pirmą kartą klausiama apie ekrano laiko ribojimą vaikams, parodė, kad 67 proc. respondentų mano, jog tai gana arba labai geras pasiūlymas, ir tik 11 proc. jį vertina neigiamai.
„Svarbiausia šio tyrimo išvada yra ta, kad labai daug žmonių pasisako už tai, kad reikia riboti vaikų prie ekrano praleidžiamą laiką, ir kad Švedijoje šiuo klausimu vyrauja bendras sutarimas“, – sako SOM instituto tyrėjas Andersas Karlanderis (Anders Carlander).
Labiausiai tam pritaria moterys – 71 proc., o tarp vyrų pritariančių 63 proc. Vyresnio amžiaus žmonės taip pat pritaria labiau nei jaunesni – 71 proc. vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių, palyginti su 62 proc. 16–29 metų amžiaus grupėje.
„Istorijoje gausu moralinės panikos pavyzdžių, kai vyresnės kartos neigiamai vertino jaunesnių kartų kultūrą ir įpročius. Lengva rasti paralelių, pavyzdžiui, su diskusijomis dėl smurto vaizdo įrašuose aštuntajame dešimtmetyje“, – sako Andersas Karlanderis.
2024 m. rugsėjį Švedijos visuomenės sveikatos agentūra paskelbė rekomendacijas dėl vaikų prie ekrano praleidžiamo laiko. Ji įspėjo apie neigiamą poveikį sveikatai, pavyzdžiui, miego sutrikimus, blogą požiūrį į kūną ir nutukimą, tačiau taip pat pabrėžė skaitmeninės žiniasklaidos teikiamus privalumus, tokius kaip pagalba mokantis ir socialiniai kontaktai.
Tyrimą atlikę mokslininkai taip pat aiškinosi, kaip žmogaus leidžiamas laikas prie ekranų veikia jo nuostatas. Vienintelis aiškus veiksnys buvo reguliarūs internetiniai žaidimai.
„Analizė rodo, kad kuo daugiau laiko žmonės leidžia žaisdami internetinius žaidimus, tuo prasčiau jie vertina vaikų laiko prie ekranų ribojimą“, –sako Andersas Karlanderis.
Skyrius „Mano ekranas yra tavo ekranas“, kuriame pristatomi rezultatai, yra būsimos mokslinių tyrimų antologijos „Jaudinamės“, kuri bus išleista 2025 m. gegužę, išankstinis leidinys.
Ankstų antradienio rytą Donaldas Trumpas atvyko į Saudo Arabiją, kur jį šiltai pasitiko sosto įpėdinis princas Mohammedas bin Salmanas. Tai pirmasis JAV prezidento vizito po Persijos įlankos regioną etapas. Kelionės metu svarbiausias dėmesys bus skiriamas verslo sandoriams, o darbotvarkėje taip pat numatyti vizitai Katare ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
Keturias dienas truksianti diplomatinė kelionė yra pirmasis reikšmingas D. Trumpo užsienio vizitas per jo antrąją kadenciją. Kaip nurodė Baltieji rūmai, prezidentas tikisi „istorinio sugrįžimo“ į šį regioną, praneša AFP.
Nusileidžiant Rijade, prezidento lėktuvą „Air Force One“ lydėjo Saudo Arabijos naikintuvai. Karališkoji šeima planuoja prabangią viešnagę 78 metų prezidentui, kuris taip pat sakys kalbą investicijų forume.
Antradienį D. Trumpas dalyvaus Persijos įlankos arabų šalių vadovų aukščiausiojo lygio susitikime, po kurio vyks į Katarą.
Vizitas įvyksta po to, kai pirmadienį D. Trumpas pareiškė priimsiąs prabangų „Boeing 747-8 Jumbo“ lėktuvą, padovanotą Kataro valdančiosios šeimos, ir padėkojo už šį gestą.
„Baltųjų rūmų šaltiniai nurodo, kad prezidentas daugiausia dėmesio skirs sandoriams“, – sakė Danielis B. Shapiro, Atlantic Council Scowcroft Artimųjų Rytų saugumo iniciatyvos vyresnysis bendradarbis, rašoma AFP pranešime.
Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karoline Leavitt teigė, kad prezidentas pristatys viziją, kurioje prioritetu laikomas ne prekyba ar kultūriniai mainai, bet ekstremizmo įveikimas.
D. Trumpo kelionė sulaukė didelio susidomėjimo. Geografiškai išsamiai suplanuotas maršrutas atskleidžia Persijos įlankos valstybių ambicijas tapti pagrindinėmis JAV diplomatinėmis partnerėmis antrąją prezidento kadenciją.
Tuo metu Doha išlieka svarbia tarpininke derybose tarp „Hamas“ ir Izraelio, o Saudo Arabija aktyviai prisideda prie tarptautinių pastangų dėl karo Ukrainoje.
Du svarbiausi Rusijos generolai ir vieno caro mirtis
Kodėl Rusijos caras Nikolajus I geriausiais savo generolais vadino sausį ir vasarį.
1854 m. lapkričio 14-ąją Krymo krantus užklupo smarki audra. Palapinės vėjyje skraidė tarsi popieriaus lapai, medžiai buvo išrauti su šaknimis, o kariai blaškėsi, ieškodami prieglobsčio tvartuose, arklidėse be stogų ar net redutų duobėse žemėje. Tačiau tai buvo menkniekis palyginti su tuo, kas vyko uoste ir jūroje.
20 laivų sudužo, atsitrenkę į uolas. Laivas „Prince“ nuskendo kartu su visa 150 žmonių įgula – išsigelbėjo tik šeši. Kartu su laivu „Revolut“ į jūros dugną nugrimzdo 10 milijonų šovinių ir 40 000 žieminių uniformų.
Prancūzijos karo laivynas neteko linijinio karo laivo „Henri IV“, o prekybinis laivynas – dviejų laivų su visomis įgulomis ir atsargomis. Dėžės su maisto produktais buvo išplautos į krantą už rusų linijų, tad šie galėjo pasimėgauti angliška jautiena, romu ir prancūziškais vynais.
Prancūzai po audros atsistatė per kelias dienas, tačiau britams prireikė gerokai daugiau laiko – jie nebuvo pasirengę ilgam karui.
Atėjus žiemai, sunkumų sąrašas tik ilgėjo: trūko maisto, medicinos reikmenų, higienos priemonių. Britų palapinės buvo neatsparios drėgmei ir šalčiui, o tik karininkai gavo pastogę trobelėse…
Ištakas vykdomo nuolatinio puolimo prieš Lietuvos laisvės gynėjus ir jų atminimą netikėtai atskleidžia žymus JAV advokatas lietuvis Povilas Žumbakis.
Skelbiame jo publikacijų ištraukas iš leidinio „Ukraina Antrojo pasaulinio karo metais. Istorija ir jos padariniai“, kurį 1986 m. išleido Albertos universiteto Kanados ukrainiečių studijų institutas.
Vienas iškiliausių Senovės Graikijos filosofų Sokratas yra pasakęs: „Yra tik vienas gėris – žinios, ir tik vienas blogis – nežinojimas.“
JAV biuro bendradarbiavimas su Sovietų Sąjungos slaptąja policija (KGB)
Mokslininkas ir rašytojas Umberto Eco knygoje Rožės vardas (The Name of the Rose) analizuoja inkvizitoriaus arba prokuroro vaidmenį ir jam tenkančią atsakomybę. Eco perspėja skaitytoją dėl pernelyg uolių prokurorų, kurie, jo nuomone, gali būti pavojingesni visuomenei nei įtariami nusikaltėliai: „Jei piemuo klysta, jis turi būti izoliuotas nuo kitų piemenų, bet vargas mums, jei avys pradės nepasitikėti piemenimis.“
Šis įspėjimas itin aktualus šiandien, kai Jungtinėse Valstijose „avys“ ima nepasitikėti „piemenimis“. JAV Teisingumo departamente, ypač Specialiųjų tyrimų tarnyboje (OSI), avys ir pati sistema gali tapti pernelyg uolių piemenų aukomis.
Dar JAV Konstitucijos kūrėjai – Tėvai Įkūrėjai – suvokė per didelės prokurorų galios keliamą pavojų. Rengdami Konstituciją ir ypač Teisių bilį, jie siekė užkirsti kelią valdžios piktnaudžiavimui, užtikrinti žmogaus teises ir apsaugoti piliečius nuo neteisingos valdžios. Šiandien matome, kad šios apsaugos priemonės reikalingos kaip niekad.
Keletą metų stebėdamas Kongreso ir vykdomosios valdžios neveiklumą, esu įsitikinęs, jog OSI nesilaiko asmens teisių ir nesuteikia teisingo teismo proceso. Vienas akivaizdžiausių šios problemos pavyzdžių – OSI priklausomybė nuo sovietinių (KGB) „įrodymų“ bylose prieš įtariamus nacių karo nusikaltėlius ar jų bendrininkus. Iš 17 šiuo metu nagrinėjamų deportacijos bylų 13 remiasi beveik vien sovietiniais dokumentais. Be to, visos 12 denatūralizacijos bylų grindžiamos vien KGB pateikta medžiaga.
OSI ir KGB bendradarbiavimą būtina vertinti istorinių, politinių ir moralinių aplinkybių kontekste.
Tik tada galima įžvelgti šio bendradarbiavimo keliamą grėsmę. OSI įkurta siekiant tirti ir patraukti atsakomybėn amerikiečius, bendradarbiavusius su gestapu. Tačiau būtina prisiminti, kad sovietų saugumo tarnyba, atsakinga už milijonų nekaltų žmonių žūtį, taip pat glaudžiai bendradarbiavo su gestapu 1939–1941 m. pagal Molotovo–Ribentropo paktą. Todėl bendradarbiavimas su KGB yra morališkai nepateisinamas, ypač atsižvelgiant į Antrojo pasaulinio karo metais jų įvykdytus nusikaltimus.
Taip pat svarbu suprasti, kad Sovietų Sąjungoje politines bylas visiškai kontroliavo KGB, o ne teismai. Disidentų bylos laikytos valstybės saugumo klausimais; pavyzdžiui, žydų disidento Viktoro Krasino bylos eigą, nuosprendį ir paleidimą derino būtent KGB. Sovietų Sąjunga OSI bylas taip pat laiko valstybės saugumo srities, todėl jas prižiūri KGB. Taigi OSI „bendradarbiavimas“ su sovietine teisės sistema iš esmės reiškia bendradarbiavimą su KGB. Civilizuotos šalys neturėtų pritarti tokiems santykiams.
Faktai ir fikcija
Kaip OSI pateisina savo naudojimąsi sovietiniais dokumentais? Kai teisininkai kreipiasi į Amerikos advokatų asociaciją, prezidentą, Kongresą ar žiniasklaidą dėl OSI bendradarbiavimo su KGB, tarnyba atsako, kad dirba su „sovietine teisingumo sistema“. Ji tvirtina, kad bendradarbiauja su prokurorais ir teismais, o KGB neva nedalyvauja. Tačiau tai – klaidinanti informacija.
Liudo Kairio byloje, nagrinėtoje Čikagoje, jau nuo pirmos dienos nustatyta, kad tyrimams Sovietų Sąjungoje vadovavo KGB – tai fiksuota teismo protokoluose. OSI ekspertai pripažįsta, kad visi archyvai ir juose esanti medžiaga priklauso KGB ir yra jos kontroliuojami.
KGB taip pat atsirenka liudytojus, juos instruktuoja ir kontroliuoja jų parodymus. Beveik šešerius metus trukusių tyrimų metu KGB nepateikė nė vieno liudytojo ar dokumento gynybai – visa medžiaga buvo naudojama kaltinimui pagrįsti.
OSI tvirtinimai apie bendradarbiavimą su „sovietine teismais“ yra farsas. Net patys sovietai straipsnyje laikraštyje „Izvestija“ pripažino, kad KGB vadovauja ir inicijuoja veiksmus OSI bylose.
Kai Kongresas, advokatai ar žiniasklaida kritikuoja OSI, tarnyba tvirtina, kad veikia pagal JAV federalines civilinio proceso taisykles. Tačiau tai, kas Jungtinėse Valstijose laikoma civiline procedūra, Sovietų Sąjungoje iš tikrųjų yra baudžiamojo proceso dalis. Šis skirtumas esminis, nes pagal sovietines baudžiamąsias procedūras visi liudytojai ir galimi liudytojai yra visiškai kontroliuojami ir „saugomi“ KGB.
Kai kurie liudytojai liudija kelis kartus, o jų parodymai kinta priklausomai nuo to, kuris „garsus nacis“ tuo metu yra teisiamas. Skirtingai nei Šiaurės Amerikoje, Sovietų Sąjungoje neįmanoma gauti ankstesnių liudijimų įrašų, nes tik KGB sprendžia, kurie dokumentai bus prieinami gynybai.
Bene didžiausias parodymų rinkimo trūkumas Sovietų Sąjungoje yra tas, kad Amerikos advokatai neturi galimybės vykdyti tikros kryžminės apklausos. Nors OSI ne kartą teigė, kad advokatai turi tokią teisę, vadinamuosiuose liudijimų davimo posėdžiuose jiems neleista užduoti net paprasčiausių klausimų.
Pagal JAV taisykles galima klausti plačiai ir laisvai, tačiau Sovietų Sąjungoje advokatams neleidžiama nei sugėdinti meluojančių liudytojų, nei padėti jiems prisiminti ankstesnius parodymus. Taip pat draudžiama teirautis, kiek laiko KGB ruošė ir treniravo liudytojus.
Asmuo, kuris sprendžia, ar konkretus klausimas gali būti užduotas, nėra JAV teisėjas, o KGB prokuroras. Nepaisant to, OSI turėjo įžūlumo tvirtinti žiniasklaidai ir Kongresui, kad šie parodymai buvo surinkti laikantis federalinių procedūrų!
Bus tęsinys.
Povilas Žumbakis yra JAV lietuvis, žymus, turintis ilgametę praktiką advokatas, teisės mokslų daktaras, aktyvus visuomenininkas ir politinis komentatorius, išgarsėjęs Šaltojo karo metais, gindamas melagingai Holokaustu kaltinamus lietuvius išeivius JAV teismuose. Šiuo metu Povilas Žumbakis gyvena Čikagoje. Jis įgijo komercijos bakalaurą Loyola universitete 1959 metais, o 1969 metais – teisės daktaro laipsnį John Marshall teisės mokykloje. Nuo 1969 metų verčiasi privačia praktika (Žumbakis & partneriai) ir yra Ilinojaus Advokatų Asociacijos narys.
Be to, jis yra parašęs apie 200 straipsnių įvairiomis temomis, įskaitant teisę, politiką, sportą ir aktualijų apžvalgas, kurie buvo publikuoti JAV, Kanadoje, Pietų Amerikos šalyse ir Lietuvoje. Jis taip pat išleido knygą apie Lietuvos nepriklausomybę 1990 metais. 1983 metais John Marshall teisės mokykloje jam buvo suteiktas Alumni apdovanojimas, o Ilinojaus Amerikos Lietuvių respublikonų partijoje jis buvo paskelbtas Metų žmogumi.
Be to, P. Žumbakis dėstė deliktinę atsakomybę ir teisės etiką Vytauto Didžiojo universitete. Trečdalį savo laiko P. Žumbakis skiria darbui visuomenės labui, padėdamas ne vienam į keblią padėtį JAV patekusiam atvykėliui iš Lietuvos, neišgalinčiam samdytis advokato. Jis taip pat dalyvavo vienoje garsiausių praėjusių dešimtmečių bylų, kai iš sovietinio laivo į amerikiečių karo laivą pabėgo lietuvių pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis Simas Kudirka. Be savo teisinės veiklos, P. Žumbakis aktyviai dalyvauja viešajame diskurse, komentuoja JAV ir pasaulio politikos klausimus įvairioje Lietuvos žiniasklaidoje. Jis taip pat dalyvauja diskusijose apie JAV politiką ir pasaulio aktualijas įvairiose platformose, įskaitant laidas ir interviu. Jis yra žinomas dėl savo principingumo ir aktyvaus dalyvavimo visuomeninėje veikloje, ypač ginant žmogaus teises ir laisves tiek JAV, tiek Lietuvoje.
Pastarąją savaitę įvairioms žiniasklaidos priemonėms daviau interviu apie Seime Birutės Vėsaitės su keliais kitais parlamentarais pateiktą Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektą. Juo siūloma:
– perkelti abortų reguliavimą į įstatymą (dabar – ministro įsakymas);
– padaryti abortus biudžeto (taigi jūsų) lėšomis finansuojama paslauga;
– pozityviai mokyti apie kontracepciją ir abortus lytinio švietimo pamokose (aiškinamąjame rašte parašyta „naikinti abortų stigmą“).
Vytautas Sinica
Ir daug kitų pokyčių. Visa tai yra įvairiais aspektais blogas dalykas:
– vėl keliami kultūriniai karai labai jautriu klausimu. Užtenka pasižiūrėti į JAV, kokį susipriešinimą ten pusę amžiaus kėlė neadekvačiai sureguliuotas šis klausimas. Aš pats esu už griežtesnį nei dabar abortų reguliavimą Lietuvoje, tačiau tokio klausimo nekėliau, nes kai kurių dalykų esamoje geopolitinėje situacijoje geriau nejudinti. Vėsaitė judina labai radikaliai, siūlydama nuo vidutinio abortų reguliavimo pereiti prie radikalaus, kai valstybė finansuoja ir dar reklamuoja tokią procedūrą;
– abortai yra blogis. Kai kurios moterys nusprendžia, kad tai mažesnis blogis nei auginti nenorimą vaiką galbūt jų akimis nepakeliamomis sąlygomis, ir šiandien valstybė leidžia joms tai rinktis. Bet tai vis tiek blogas dalykas, kurio turėtume vengti ir, atrodo, visuomenė tą supranta. To niekaip nereikia skatinti, populiarinti, normalizuoti, „naikinti stigmą“ ir jau tikrai jokiu būdu nereikia to finansuoti visų šalies piliečių pinigais. Apie pusę visuomenės nepritaria abortams pagal pageidavimą (beveik visi pritaria abortams ribiniais išprievartavimo, kraujomaišos, stiprių apsigimimų atvejais, tačiau tokie atvejai labai reti). Tai nėra eilinė piliečių nuomonė – tai nuomonė apie žmogiškos gyvybės nutraukimą. Nėra nei moralu, nei teisinga įpareigoti visus už tai mokėti.
– yra sakančių, kad dabartinė ministro įsakymu sureguliuota abortų tvarka yra nesaugi, nes ją lengva pakeisti. Teoriškai taip, bet praktiškai ne. Ministro įsakymu dabartinė tvarka galioja jau apie 30 metų ir niekas, jokia valdžia jos nekeičia ir nejudina. Vėsaitė, gąsdindama, kad Lietuvoje bus uždrausti abortai, kovoja su išgalvotomis problemomis. Aš tuo nesidžiaugiu, bet dabartinė abortų tvarka yra saugi.
– projektu siekiama „naikinti abortų stigmą“, kaip sako patys jo autoriai. Kokią stigmą? Jeigu kalbame apie tai, kad abortas suvokiamas kaip blogis, taip jis ir turi būti suvokiamas. Čia nėra kuo džiaugtis ir ko švęsti, kaip kad daroma kai kuriose Vakarų šalyse. Jeigu „stigma“ vadiname atsargų požiūrį ir moralinės bei sveikatos problemos matymą aborto procedūroje, tai tą „stigmą“ tikrai reikia saugoti.
– projektas žada lytinį švietimą pagal Pasaulio sveikatos organizacijos standartus. Tai skamba dalykiškai, moksliškai ir tiesiog puikiai, bet taip nėra. Niekas nepasidomi, ką rekomenduoja tie PSO standartai. Prieš dešimtmetį Europos Parlamente svarstant vadinamąją Estrella rezoliuciją, man teko domėtis gana išsamiai. PSO rekomenduoja vaikams iki 4 metų paaiškinti apie savęs lietimo malonumą ir apie lyties tapatybės pasirinkimą. Vėlesniame amžiuje – dar radikaliau. Kadangi visiškai normalu, jeigu nutarsite tokiais dalykais net nepatikėti, labai prašau atsidaryti PSO rekomendacijas ir skaityti esmę nuo 40 puslapio.
– Kolega Seime Vitalijus Šeršniovas atkreipė dėmesį, kad pagal projektą nėra jokių saugiklių, kurie neleistų nėščioms nepilnametėms pasidaryti aborto be tėvų žinios. Priešingai, projektas kaip ir saugo tokią nepilnamečių teisę. Vienas svarbiausių (ir dažnai didžiules psichologines pasekmes turintis) sprendimų gali būti priimtas be tėvų žinios ir be privalomų specialistų konsultacijų. Liberalai visada kalba apie atsakingą laisvę, bet apsisuka ir Čmilytės asmenyje sveikina projektą, kuris leidžia nuo mažų dienų vengti bet kokios atsakomybės. Vėsaitė į šią pastabą pasirinko neatsakyti nieko.
– Seimo Teisės departamentas šiam įstatymo projektui pateikė 63 pastabas. Tai tiesiog teisinė betvarkė, kurios negalima priimti ir vargiai įmanoma sutvarkyti iki priimtinos būklės vėlesnėse stadijose.
