Atsakymas : DĖL PAREIŠKIMO
Pareiškimo tekstas:
http://lzta.lt/del-svarbiausiu-zmogaus-teisiu-pazeidimu-lietuvoje/
Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministerija
Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centrui
2016 -01-08 Nr. SR-494
(sutrumpinta)
Švietimo ir mokslo ministerija išnagrinėjo Jūsų pareiškimą dėl svarbiausių žmogaus teisių pažeidimų Lietuvoje, kuriame pabrėžiama, kad didėjantis skurdas ir auganti gyventojų socialinė atskirtis yra svarbiausi žmogaus teisių pažeidimai Lietuvoje.
Pažymime, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. Al-588 yra patvirtintas Socialinės įtraukties didinimo 2014—2020 m. veiksmų planas, kurio paskirtis – konsoliduojant socialinius partnerius, suinteresuotus asmenis ir socialines grupes, 2014—2020 m. laikotarpiu didinti gyventojų gerovę ir socialinę įtrauktį, mažinant skurdą ir socialinius bei ekonominius skirtumus tarp gyventojų, užtikrinant visiems lygias galimybes.
Strateginis įtraukties didinimo veiksmų plano tikslas – gerinti gyvenimo kokybę, stiprinti socialinę sanglaudą ir užtikrinti visiems lygias galimybes. Įtraukties didinimo veiksmų plane nustatyti šie tikslai: siekti vaiko ir šeimos gerovės, stiprinti ir saugoti visuomenės sveikatą; didinti labiausiai nuo darbo rinkos nutolusių asmenų paskatas ir galimybes dalyvauti įgyvendinant aktyvios įtraukties priemones; užtikrinti gyventojų pajamų apsaugos sistemos finansinį stabilumą; gerinti gyvenamosios aplinkos kokybę ir didinti viešųjų paslaugų prieinamumą.
Priemonių plane ministerija pagal kompetenciją yra numačiusi šias priemones: įgyvendinti Mokyklų aprūpinimo geltonaisiais autobusais 2013-2017 metų programą, įteisinti ir įgyvendinti neformalaus ugdymo finansavimo principą – „pinigai kiekvienam vaikui“, remti neformalaus ugdymo inovacijas, tęstinumą ir partnerystę su vietos bendruomene, verslu, viešuoju bei privačiuoju sektoriumi, patvirtinti ir įgyvendinti Vaikų ir jaunimo socializacijos veiksmų planą, apimantį vasaros poilsio organizavimą, vaikų užimtumą kitų atostogųmetu, sudaryti galimybes ugdymo, kultūros institucijoms kartu su NVO, privačiuoju sektoriumi organizuoti dienos stovyklas vaikų atostogų metu socialinės partnerystės ar klasterystės pagrindu, patvirtinti ir įgyvendinti veiksmų planą, numatantį inkliuzinio ugdymo prieinamumo didinimą, kokybiškos kompleksinės švietimo pagalbos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams ir jų šeimoms teikimą, iškritusiųjų ar anksti palikusiųjų mokyklą įtraukties didinimą, gestų kalbos vartojimo plėtrą ir kt.
2015 m. neformaliojo vaikų švietimo prieinamumui ir plėtrai spalio – gruodžio mėnesiais skirta 3,24 mln. eurų. 2015 m. rugpjūčio 10 d. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-883 patvirtintas neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašas.
Įdiegus šį finansavimo mechanizmą, šalyje atsirado 2235 naujos neformaliojo vaikų švietimo programos, kurias įgyvendino 955 teikėjai. Programose dalyvavo per 58000 mokinių, t. y. dalyvaujančiųjų apimtis padidėjo 17 procentų. 2015 m. organizuotas neformaliojo vaikų švietimo finansavimo projektų konkursas, finansuoti 28 projektai.
2000-2015 m. mokykloms buvo perduoti 739 geltonieji autobusai, kasmet organizuojamas Vaikų ir jaunimo socializacijos projektų finansavimo ir organizavimo projektų konkursas, kuriame dalyvauja viešosios įstaigos, asociacijos ir nevyriausybinės organizacijos, taip pat mokyklos, turinčios patirties įgyvendinti neformaliojo vaikų švietimo veiklas regioniniu ir nacionaliniu lygiu. Švietimo ir mokslo ministerija parengė Švietimo įstatymo pataisą dėl privalomo priešmokyklinio ugdymo, kuris trunka vienerius metus iki mokyklos. Privalomopriešmokyklinio ugdymo tikslas – visiems vaikams nepriklausomai nuo jų šeimų socialinio, ekonominio,kalbinio, kultūrinio konteksto, sudaryti sąlygas pasirengti sėkmingam mokymuisi pirmoje klasėje. 2016 m. privalomo priešmokyklinio ugdymo įteisinimui (priešmokykliniam krepšeliui) numatyta papildomai skirti 1 448000 eurų.
2015 m. parengtas Kompleksiškai teikiamos pagalbos, specialiojo ugdymo mokyklų (centrų) ir vaikų socializacijos centrų veiklos kokybės gerinimo 2015-2017 m. tarpinstitucinio veiksmų planas, kuriuo siekiama tobulinti ir plėtoti kompleksiškai teikiamą švietimo pagalbą, socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas (toliau – kompleksiškai teikiama pagalba) vaikams nuo gimimo iki 18(turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių – iki 21 metų) ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams) kuo arčiau gyvenamosios vietos, tobulinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymą,vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros sistemą, mažinti socialinę atskirtį ir iškritimo iš švietimo sistemos riziką.
Siekiant profesinio mokymo atitikties darbo rinkos poreikiams, nuo 2012 m. iki 2015 m. pabaigos profesinio mokymo įstaigose atidaryti 42 sektoriniai praktinio mokymo centrai, kuriuose mokiniai mokosi praktiškai dirbti.
Švietimo ir mokslo viceministrė Natalja Istomina
Pernai, gruodžio 16 d. Seimo spaudos konferencijų salėje buvo paminėta Lietuvos visuotinių žmogaus teisių gynimo deklaracijos ir pirmosios oficialios žmogaus teisių gynimo organizacijos įsteigimo Lietuvoje – Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos – 26-erių metų sukaktis.
oficialiosios žmogaus teisių gynimo organizacijos signatarai, nes minėtas posėdis labiau buvo skirtas ne Tarptautinei žmogaus teisių dienai, o Seimo žmogaus teisių komiteto veiklos 25 – osioms metinėms paminėti. Jis atkreipė dėmesį, kad visuomenėje ir Seime vyrauja skirtingi požiūriai į žmogaus teises. Strasbūre Lietuvai nepavyko įrodyti, kad pokariu vyko rezistencinė kova. Tai mūsų teisininkų nusikaltimas, jie nesugebėjo arba nenorėjo pateikti tarptautiniam teismui svarių įrodymų apie vykusią rezistenciją, o jų apstu knygose „Lietuva ir žmogaus teisės“ (I ir II knygos), – daugybė dokumentų liudija apie šimtus tūstančių ištremtųjų ir išvežtųjų į lagerius.
Buvęs pirmasis LŽTGA pirmininkas LMA akademikas A. Buračas kalbėjo apie skurdą. Pagal žmonių pragyvenimo lygį Lietuva atsidūrė paskutinėse Europos Sąjungos valstybių gretose. Akademikas atkreipė dėmesį, kad Europos žmogaus teisių asociacija dėl didėjančio skurdo kreipėsi į visas ES institucijas, pažymėdama, jog greta politinių ir pilietinių teisių ypatingą svarbą įgauna žmonių socialinės teisės. Pasaulyje didėja socialinė atskirtis: turtingieji sparčiai turtėja, o dauguma planetos gyventojų skursta. Beje, ir Davoso forume buvo akcentuojama didėjanti žmonių socialinė diferenciacija ir skurdas. Lietuvoje apie socialines problemas taip pat daug kalbama, bet jos nesprendžiamos. Anot akademiko, tai valdančiųjų demagogija. Turtingieji moka neproporcingai mažus pajamų mokesčius palyginti su kitais Lietuvos piliečiais. Kai kurie milijonieriai moka tik 1 proc. dydžio mokesčius nuo gaunamų pajamų. Tuo tarpu likusieji Lietuvos gyventojai- 21 proc. dydžio pajamų mokestį.
LŽTA pirmininkas V. Budnikas patikslino Lietuvoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų skaičių. Mat jų ne dešimtys, o per 16 tūkst. Tar jų daug tokių, kurios neva rūpinasi žmogaus teisėmis. Bet tos teisės realiai neginamos. Iškreipiamas netgi pats žmogaus teisių turinys. Pvz., akivaizdu, kad didžiausi žmogaus teisių pažeidimai yra didėjantis skurdas ir gyventojų socialinė atskirtis. Lietuva skendi alkoholizmo liūne, – pirmaujame Europoje. O savižudybėmis pirmaujame pasaulyje. Mus pagrįstai vadina savižudžių tauta. Gal todėl iš Lietuvos žmonės bėga – oficialiais duomenimis jau emigravo 825 tūkst. gyventojų. Skurdas, socialinė atskirtis ir socialinė įtampa nuolat didėja. Bet valdžia ir toliau pataikauja kapitalui, leidžia nevaržomai veikti lupikautojams. Pvz., dėl greitųjų kreditų žmonės praranda paskutinį būstą ir netgi žudosi. Greitųjų kreditų reklama Estijoje draudžiama, o Lietuvoje ji plačiai paplitusi. Tai akivaizdus žmonių skurdinimo ir socialinės atskirties didinimo politikos pavyzdys. Kas trečia Lietuvos šeima gyvena ties skrudo riba arba žemiau jos. Iš šešių šimtų tūkstančių Lietuvos vaikų bemaž penktadalis gyvena skurdo sąlygomis, neturdami galimybių tinkamai augti ir vystytis. Tačiau Seime nuolat svarstomi Vaiko teisių pagrindų įstatymo projektai (juos teikia socialdemokratų ir liberalų frakcijos), kuriuose siūloma iš tėvų atimti netinkamai prižiūrimus vaikus. Regis, absurdiška, visuotinio skurdo sąlygomis reikalauti iš tėvų sudaryti vaikams tinkamas sąlygas augti ir tobulėti. Deja, tai tikrovė. Valdžios atstovai didžiuojasi, kad sparčiai auga šalies BVP (bendrasis vidaus produktas). Bet LŽTA nuomone, ne valstybės pajamų dydis, o teisingas pajamų paskirstymas lemia visuomenės gerovę.
Atkreipdamas dėmesį į Europos žmogaus teisių asociacijos (AEDH) raginimą, V.Budnikas perskaitė Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centro (LŽTKC) vienijamų visuomeninių organizacijų pareiškimą Prezidentei, Seimui ir Vyriausybei, kuriame kviečiama žmogaus teisėms Lietuvoje grąžinti jų tiktąjį turinį. (žr. 7 p.). Deklaracijos signataras profesorius B. Genzelis kalboje pabrėžė, kad šalies įstatymai nėra blogi. Bet jų vykdytojai ir prižiūrėtojai įstatymų turinio nepaiso. Jo nuomone, valdžia atstovauja išimtinai verslininkų teisėms. Jie įsigeidę, gali atleisti žmogų iš darbo, sumokėti arba nesumokėti jam atlyginimą – tai priklauso išimtinai nuo jų geros valios. Verslininkai puikuojasi prabanga, jaučia savo visagalybę, o dauguma gyventojų vargsta, vos išgali pragyventi iš savo pajamų. Štai toji liberalizmo pergalė! Tačiau liberalų nereikia kaltinti. Tai jų doktrina. Bet, anot Vytauto Radžvilo ir Algirdo Degučio, reikia žinoti, kad liberalai yra pavojingesni už bolševikus ir jų reikia saugotis. Didžiausia bėda, kad ir kitos politinės partijos remia liberalizmo idėjas. Šių idėjų pasekmė – dėl mažų atlyginimų masiškai iš šalies emigruojantys žmonės. Pasiteiravus, kaip daugelis jų jaučiasi emigracijoje (Vakaruose), kone visi tvirtina pasijutę pilnaverčiais žmonėmis, nes tose šalyse bent jau valdininkai nesityčioja iš jų, kaip tyčiojamasi iš žmonių Lietuvoje. Seimo narys profesorius P. Gylys pritarė B.Genzeliui, pažymėdamas, kad visuomenėje egzistuoja dvi žmonių grupės: vieni mąsto rinkos fundamentalizmo ir individualizmo pasaulėžiūros kategorijomis, kiti – holistiškai arba sistemiškai. Žmogaus teisės yra sisteminio mąstymo kategorija. Jos apima saugumą, gerovę, galimybę išgyventi ir t.t. Deja, Lietuvoje įsivyravo individualistinė pasaulėžiūra, labai daug prisidėjusi prie visuotinio skurdo, gyventojų atskirties didinimo ir ištisų žmonių grupių degradavimo. Ši pasaulėžiūra negatyviai paveikė ir žmogaus teisių turinį, nes žmogaus teisių sistemą veikia ne tik organizaciniai, politiniai, bet ir pasaulėžiūriniai dalykai. Deklaracijos signataras, Krašto apsaugos ministras J.Olekas nesutiko su kai kurių prelegentų nuomone. Jis apgailestavo, kad daugelio iš pasirašiusiųjų Lietuvos visuotinių žmogaus teisių gynimo deklaraciją jau nebėra. Pasidžiaugė, kad po 26 -erių metų vėl atsirado proga susitikti, pabendrauti ir pakalbėti apie tas pačias idėjas. Jis pasveikino susirinkusius su praėjusia Tarptautine žmogaus teisių diena ir pasidžiaugė veiklą, kuri buvo pradėta prieš 26 -erius metus. Džiugina pasiekimai, kad šiandien Lietuvos jaunuoliai, išskyrus tam tikras išimtis, jau gali atlikti karinę tarnybą savo tėvynėje. Jis nesutiko su kai kuriais LŽTKC pareiškimo argumentais. Jo nuomone, išvardintos problemos spręstinos, o kai kuriuos pareiškimo teiginius reikėtų patikslinti. Lietuvos Helsinkio grupės narys, buvęs disidentas S.Stungurys prisiminė, kad jo pogdindinė veikla prasidėjo dar paauglystėje (1942-1944 m.), kai dviračiu iš Kauno į Vilnių gabendavo draudžiamą pogrindžio spaudą. Ir vėliau, studijuodamas, jis dirbo pogrindinį darbą. „Nelaukėme jokio atpildo. Supratome, kad žmonės negali būti beteisiai. Kovojome už tautiškumą ir teisingumą. Tuo metu rezistentai leido savo žurnalą „Tautos atmintis“. Išleista 15 šio žurnalo numerių. Deja, nepriklausomybės metais jo neliko.“ LŽTGA pirmininkas dr. R. Povilaitis akcentavo žmonių teisę į saugumą, kurią pažeidžia skurdas ir socialinė atskirtis. Jo nuomone, sunku išgyventi labai jauniems, pasiligojusiems žmonės, daugiavaikėms šeimoms. Šiuo metu prie skurdo ribos artėja ir aukštųjų mokyklų darbuotojų gyvenimo sąlygos. Visuomenė supriešinta. Stiprėja žmonių politinė, informacinė, kultūrinė atskirtis. Pastebimas valdančiojo elito manipuliavimas jėgos struktūromis, teisėtvarka, informacija ir kt. Įsivyrauja nepotizmas, atskirų verslo ir informacijos grupių susiliejimas su valdžia, kuri imituoja ES demokratinį modelį, tačiau savo veiksmais primena netolimą sovietinę praeitį. Tai pavojinga visuomenei. V.Budnikas paaiškino, kad gyventojų skurdas ir jų socialinė atskirtis nuo šiol taps nuolatine Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centro darbotvarkės tema. Jis dar kartą akcentavo, kad BVP nėra visuomenės gerovės matavimo rodiklis. Šiandien sparčiai augančia gerove džiaugtis gali vos 1 proc. turtingųjų, o likę 99 proc. gyventojų tokio pakilaus džiaugsmo nejaučia. Todėl teisingumo siekis turi tapti ne tik LŽTKC, bet ir visų žmogaus teisių organizacijų pirmaeiliu uždaviniu.
