Lietuvos Respublikos Prezidentei J.E. Daliai Grybauskaitei
Lietuvos Respublikos Seimo frakcijoms
Lietuvos Respublikos Vyriausybei
Lietuvos Respublikos Finansų ministerijai
Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai
Lietuvos profesinėms sąjungoms
Lietuvos nevyriausybinių organizacijų tarybai
Žiniasklaidai
LIETUVOS ŽMOGAUS TEISIŲ
KOORDINAVIMO CENTRO
PAREIŠKIMAS
2015 m. gruodžio 15 d.
Vilnius
Minėdama Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos sukakties dieną Europos žmogaus teisių asociacija (AEDH) kreipėsi į Europos Sąjungos institucijas ir nacionalines žmogaus teisių organizacijas. Kreipimesi pabrėžiama, kad žmogaus teisės yra visuotinės ir nedalomos, kad pilietinės ir politinės teisės nėra svarbesnės už ekonomines ir socialines teises, kad ES valstybėse sparčiai didėja atskirtis tarp turtingųjų ir vargšų, jose yra dešimtys milijonų bedarbių, milijonams europiečių šiuo metu gresia skurdas.
AEDH kreipimesi pabrėžia, kad skurdas ir socialinė atskirtis yra esminiai žmogaus teisių pažeidimai, skatinantys išnaudojimą, rasizmą, ksenofobiją, populizmą. Skurdas pažeidžia pamatines žmogaus teises, kurios įtvirtintos Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, t.y. teisę gyventi oriai, nebūti niekinamam, naudotis visomis teisėmis ir turėti lygias galimybes.
Lietuvos žmogaus teisių asociacija (AEDH narė) ir Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras, reaguodami į AEDH raginimą ginti prigimtines žmonių teises – teisę į orumą, laisvos asmenybės vystymuisi būtinas ekonomines, socialines, politines ir kultūrines bei kitas teises,
PAREIŠKIAME:
- šiuo metu kas trečia Lietuvos šeima gyvena ties skurdo riba arba žemiau jos;
- dėl skurdo ir socialinės atskirties Lietuvoje plinta narkomanija ir alkoholizmas, daugėja savižudybių, yra šeimos, daugėja vaikų, augančių ne šeimoje arba nepilnoje šeimoje;
- skurdas yra pagrindinė smurto apskritai ir artimoje aplinkoje priežastis;
- dėl skurdo ir socialinės atskirties žmonės masiškai emigruoja iš Lietuvos; statistikos duomenimis, iš šalies jau emigravo beveik 900 tūkst. piliečių.
Įvertinę išvardytąsias socialines opas,
PABRĖŽIAME, kad didėjantis skurdas ir gyventojų socialinė atskirtis Lietuvoje rodo, kad vyksta didžiulis ir nuolatinis žmogaus socialinių teisių pažeidinėjimas, kuriuos valstybės institucijos turi pripažinti ir sutelktomis pajėgomis juos šalinti. Nepakanka reklaminių klipų, jautrių informacinių stendų, labdaros akcijų. Būtina koordinuoti valdžios veiksmus, kad valingos skurdo ir atskirties mažinimo programos vykdymas būtų kasdienėje kiekvienos valstybės institucijos darbotvarkėje.
PAŽYMIME, kad viešojoje erdvėje kai kurie politikai ir nevyriausybinės organizacijos nuolat eskaluoja moksliškai nepagrįstas žmogaus teisių iniciatyvas (eutanazijos įteisinimą, vaikų ankstyvojo lytinio (seksualinio) švietimą, Stambulo konvencijos ratifikavimą ir kt.). Tai yra nesąžiningas būdas nukreipti visuomenės dėmesį nuo svarbiausių žmogaus teisių pažeidimų, dėl kurių vyksta valstybės ir tautos bei visuomenės erozija.
RAGINAME Šalies Vyriausybę įvertinti įsipareigojimus, įrašytus 2014-2020 metų Nacionalinės pažangos programoje (2 prioritetas), kurie nėra tinkamai vykdomi (gyventojų socialinės atskirties rizika visuomenėje tik didėja), ir skurdą bei socialinę atskirtį mažinti realiai, o ne deklaratyviai, pvz., tuo pat metu liberalizuojant greitųjų kreditų ir prekybos alkoholiu tvarką. Tik ryžtingi ir akivaizdūs valstybės veiksmai gali būti vertinami kaip tikrosios priemonės siekiant užtikrinti pamatines Lietuvos žmonių teises ir laisves.
Pridedamas Europos žmogaus teisių asociacijos kreipimasis.
Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centro atstovai:
| Saulius Arlauskas | Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komiteto narys, K. Simonavičiaus universiteto teisės filosofijos profesorius, socialinių mokslų daktaras; |
| Alfonsas Augulis | Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos vicepirmininkas, „Gervėčių“ klubo pirmininkas, Draugijos užsienio lietuviams remti pirmininkas; |
| Antanas Buračas | LMA akademikas, profesorius, Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys; |
| Vytautas Budnikas | Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas, „Pozicijos” vyr. redaktorius; |
| Bronius Genzelis | Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komiteto narys, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo” signataras; |
| Petras Grėbliauskas | Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komiteto narys, teisininkas; |
| Vladas Kančauskas | Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komiteto narys, dailininkas, skulptorius; |
| Stasys Kaušinis | Piliečių gynimo paramos fondo direktorius, Lietuvos Helsinkio grupės narys; |
| Jūratė Markevičienė | Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komiteto narė, kultūros antropologė, paveldosaugos specialistė, tarptautinė kultūros paveldo ekspertė – ICOMOS narė; |
| Alvydas Pauliukevičius | Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komiteto narys, medicinos mokslų daktaras, profesorius; |
| Romualdas Povilaitis | Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas, docentas, humanitarinių mokslų daktaras; |
| Krescencijus Stoškus | Nepartinio demokratinio judėjimo (NDJ) pirmininkas, Lietuvos kultūros kongreso pirmininkas, filosofas, humanitarinių mokslų daktaras; |
| Stasys Stungurys | Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komiteto narys, Lietuvos Helsinkio grupės narys, buvęs disidentas. |
