Arba jie galėtų įsidarbinti McDonalde, ar šiaip eitų gal gatvių šluoti užuot klaidinę žmones. Dabar šitie sociologai su moksliniais laipsniais visaip bando išsisukinėti, tačiau savo klaidų nepripažįsta.
Jie prognozavo ne tik įtikinamą K. Harris pergalę prieš D. Trumpą, bet ir demokratų partijos pergalę Kongreso rinkimuose. Tačiau atsitiko atvirkščiai – D. Trumpas tiesiog sutriuškino K. Harris prezidento rinkimuose, o Kongreso kontrolė taip pat atiteko respublikonams.
A. Lichtmano prognozių modelis
Vienas iš garsiausių rinkimų prognozuotojų, kairiųjų dienraščio New York Times vadinamas „prezidento rinkimų pranašu“ ir „apklausų Nostradamu“ profesorius A. Lichtmanas yra sudaręs savo taip vadinamą „13 raktų“ modelį.
New York Times plačiai išgarsino jo prognozę, kad „Kamala Harris bus kita JAV prezidentė“. Šią prognozę pasigavo ir kiti žiniasklaidos kanalai. Pagal Lichtmano modelį kandidatus reikia vertinti pagal 13 punktų, kurie apima tokius kriterijus, kaip ekonomikos rodikliai, valdančiųjų padaryti nacionalinės politikos pokyčiai, socialinių neramumų buvimas ar nebuvimas, pretendentų į prezidentus skandalai ir jų asmeninis patrauklumas, rezultatai užsienio politikoje. Iš esmės Lichtmanas teigia, kad jo modelis rodo, jog Amerikos rinkėjai kitą prezidentą renkasi pagal tai, kaip gerai šalis buvo valdoma per ankstesnius ketverius metus.
Jei rinkėjai yra patenkinti šalies valdymu, jie perrinks prezidentą arba bet kurį jo partijos atstovą, kuris kandidatuos vietoj jo. Jei jie bus nepatenkinti, perleis prezidento postą kitai partijai. Lichtmanas nustatė, kad 8 raktai yra K. Harris naudai, o likusieji 5 – palankūs Trumpui.
„Nenumatytos aplinkybės“
Dabar Lichtmanas aiškina, kad jo modelis yra teisingas ir jame nieko keisti nereikia, kad jis „viską prognozavo teisingai“, tačiau įvyko nenumatytos aplinkybės. Kokias aplinkybes jis turi omenyje?
Pirmiausia, tai, kad E. Muskas įsigijo „Twitter“, ir dėl to žmonės gavo prieigą prie alternatyvios informacijos, o tai sukėlė masinę dezinformaciją, kas iškreipė prognozės rezultatą. Antras dalykas – tai mizoginija (neapykanta moterims, šiuo atveju – moteriai kandidatei), nuostata, kad moteris negali būti prezidentė.
Panašu, kad profesorius pučia miglą į akis. Tarkime net, kad visa Twitteryje skelbta informacija buvo melas. Tačiau taip pat buvo ir aktyviai veikė visos tradicinės žiniasklaidos priemonės, visi tie CNN, New York Times ir kiti. Juk būtent taip laisvoje visuomenėje ir veikia laisva idėjų rinka.
Tuomet ir CNN, ir profesorius Lichtmanas, ir visi kiti pateikia savo versijas. O tas, kuris laisvoje visuomenėje, kur egzistuoja žodžio laisvė, pateikia geresnę, labiau pagrįstą versiją, tas ir laimi. Tai, kad idėjos turi būti laisvos, ir kad su idėjomis reikia kovoti ne uždraudžiant žmonėms jas išreikšti, o jas kritikuojant – tai normalus laisvos, t. y. liberalios visuomenės elgesys. Su idėjomis reikia kovoti žodžiais, o ne draudimais, kaip komunistinėse šalyse. Profesorius Lichtmanas apsimeta, kad to nesupranta.
„Rinkėjai nekenčia moterų ar juodaodžių“
Antras klausimas – prielaida, kad rinkėjai nekenčia moterų ar juodaodžių. Nėra faktų, kurie tai patvirtintų. Rinkimų rezultatai rodo, kad Trumpas laimėjo ne dėl baltaodžių rinkėjų pagausėjimo, o būtent dėl to, kad paramą jam padidino lotynų amerikiečiai, juodaodžiai, azijiečiai. K. Harris buvo akivaizdžiai necharizmatiška, elgėsi veidmainiškai, apskritai, buvo politinis nulis.
Galiausiai – nei Twitterio įsigijimas, nei tai, kad K. Harris yra moteris, niekam nebuvo naujiena, tame tarpe ir pačiam Lichtmanui, kai jis sudarinėjo savo prognozę. Čia reikia pridurti, kad Lichtmanas yra progresyvių pažiūrų, remia dempartijos idėjas, dažnai kritikuoja respublikonų partiją ir tos partijos politikus, buvo ir yra ypač kritiškai nusiteikęs Trumpo atžvilgiu, labai palaikė jam pareikštą apkaltą, kai jis buvo prezidentu.
Lichtmanas dažnai rašo straipsnius dempartijos tribūnoje – laikraštyje „Washington Post“, kuriuose kritikuoja respublikonų politiką. 2020 m. prezidento rinkimų metu ir po jų Lichtmanas viešai palaikė Bideną ir pabrėžė, kad jo administracija „atneš stabilumą“ po nevykusios Trumpo kadencijos.
J. Ann Selzer krito veidu į purvą
Bet labiausiai veidu į purvą krito kita žinoma apklausų rengėja ir rinkimų rezultatų prognozuotoja, politikos tyrėjų „aukso standartu“ pristatoma J. Ann Selzer.
Prieš pat rinkimus ji atliko apklausą respublikoniškoje Ajovos valstijoje ir paskelbė, kad joje ženklia persvara rinkimus laimės K. Harris. Jos apklausa rodė, kad Harris pirmavo prieš Trumpą 47 proc. prieš 44 proc. valstijoje, kurią Trumpas lengvai laimėjo 2016 ir 2020 metais, ir kuri 2024 metais net nebuvo laikoma „svyruojančia“ valstija.
J. Ann Selzer teigė, kad Harris aiškiai „šoktelėjo į pirmaujančią poziciją“ prieš rinkimų dieną. Ši apklausa parodė labai netikėtą 7 punktų pasikeitimą nuo rugsėjo mėnesio, kai Trumpas turėjo 4 procentų pranašumą prieš Harris (47 proc. prieš 43 proc.).
Daug žiniasklaidos priemonių jos duomenis pristatė, kaip patikimus ir plačiai juos paskleidė, o apžvalgininkai iš TV kanalų MSNBC, CNN ir ABC laidos „The View“ skelbė K. Harris pergalę, aiškino, kad tai galėtų reikšti platesnį rinkėjų poslinkį nuo Trumpo prie Harris visuose Vidurio Vakaruose.
„Jei kas nors yra tikslu, tai tikrai Ann Selzer Ajovos apklausa“ – sakė laidos „The View“ vedėjos. Jos Ann Selzer apibūdino kaip „visada teisią“, o pasak CNN, jos patikimumas buvo laikomas „neįtikėtinai tvirtu“.
Pasak Ann Selzer, apklausa rodė, kad „moterys, ypač vyresnės, lemia rinkėjų posūkį Kamalos Harris naudai“. T
okį posūkį neva įtakojo valstijoje neseniai priimtas abortų ribojimo įstatymas. Tuo pačiu metu K. Harris rinkimų štabas transliavo gana seksistinio pobūdžio reklaminį klipą, kuriame rodomos kartu su savo vyrais balsuoti atėjusios vyresnio amžiaus moterys. Jos vaizduojamos nesavarankiškomis bei priklausomomis nuo Trumpą remiančių savo vyrų. Moterys eina į balsavimo kabinas, o jų vyrai jas įdėmiai stebi.
Klipe moterys raginamos pasipriešinti savo vyrų psichologiniam spaudimui ir „balsuoti savarankiškai“, o po to savo vyrus apgauti, sakant, kad pabalsavo taip, kaip jie liepė – „kas vyksta balsavimo kabinoje, toje balsavimo kabinoje ir lieka“. Rinkimų rezultatai parodė, kad Trumpas laimėjo Ajovoje prieš Haris 56 proc. prieš 43 proc. balsų.
Kodėl visa tai buvo daroma? Tiesiog, rinkimų prognozuotojai – taip pat rinkimų kampanijos dalis. Yra, nors ir negausus, žmonių procentas, kurie balsuoja kartu su dauguma – už numatomą nugalėtoją, kurį nurodo autoritetingi rinkimų prognozuotojai.
Jei žinau, kuris nugalės, aš balsuoju už tą kandidatą, nes noriu vėliau pasakyti: „Aš balsavau už nugalėtoją, buvau įžvalgus.“
Aš nenoriu būti pralaimėjusiųjų pusėje.
Veidaknygė
Dievas mato, vėl pradedu nuo savo negatyvaus santykio su pagrindiniu mūsų dienų herojumi nusakymo tikrai ne dėlto, kad norėčiau prisiderinti prie kraštutinį isterijos tašką pasiekusios konjunktūros tono arba jau tokiu būdu išmelsti kvailių ir niekšų atleidimą, bet iš tiesų norėdamas bent su savimi pasiaiškinti, kas atsitiko, kad prieš dešimtmetį su trupučiuku apie Remigijų Žemaitaitį kalbėjęs labai nepagarbiai kaip apie prorusiškiausią nepriklausomybės laikų Lietuvos politiką, netramdydamas jam tada savo aiškiai išreikštos paniekos, šiandien jau būčiau linkęs, kaip atrodo bent iš pirmo žvilgsnio, jį užsistoti. Ar per tą laiką labai stipriai pasikeitė pats Žemaitaitis? Greičiau – ne. Jis ir šiandien, net jeigu jį laikytume sėkmingu / nesėkmingu politiku instinktų lygyje, lieka žmogumi be jokių tikrų idėjų. Tačiau per tą laiką pasikeitė ir, kaip galima spręsti iš šiandieninių batalijų įsismarkavimo, stipriai pašvinko pati Lietuva. Kas atsitiko, kaip pavadinti tokią dalykų padėtį, kai ekonominiai rodikliai rodo šalies kopimą į viršų, o moralinė visuomenės nesveikata staiga pasimatė visu gražumu ir jau bado akis?
