Kiekvienas iš mūsų tikriausiai yra susidūręs su valdininkijos nerangumu ir ciniškumu, todėl gali papasakoti savo skriaudų istoriją iš tokio „pabendravimo“. Tačiau, kaip atrodo bent man, Teltonikos aukštųjų technologijų parko, galinčio generuoti Lietuvai milžinišką naudą, sukūrimo užblokavimo skandale piršto rodymas į biurokratiją kaip didžiausią to kaltininką gali būti susijęs su apgaulingu dėmesio nukreipimu, kai biurokratijos vardu bando prisidengti labiausiai iškrypusio pavyzdžio ideokratija.
Jeigu kažkas paprašytų manęs pateikti kraštutinai lakonišką nueinančios valdžios apibrėžimą, pasakyčiau, kad tai buvo idėjiškai antilietuviška valdžia, kai antilietuviškas nusiteikimas ir alergija lietuvybei, neretai išugdyta nelietuviškose valdančiojo klano šeimose, jau nebetilpo refleksų iš inercijos lygyje, bet prasiveržusi iš instinktų sferos į idėjų pasaulį, įgijo ideologinio postulato pavidalą. Kelrode žvaigžde šiai valdžiai tapęs ideokratinis postulatas buvo išsakytas labai tiksliai, skelbiant, kad lietuviškos tapatybės puoselėjimas ir dėmesys tautinei lietuvių kultūrai yra pažangos stabdis. Taigi, pernelyg nesikeikiant, būtų galima pasakyti ir taip, kad pažanga čia buvo apibrėžiama negatyviai kaip atsiribojimas nuo lietuvybės ir atsižegnojimas nuo lietuvių tautos interesų puoselėjimo užduoties, ne vieną kartą pasižadant kitai tautai. Ta proga dar kartą prisiminkime, kad LR Konstitucinis Teismas (KT) nematė jokio reikalo ginti Konstitucijos postulato „Lietuvos valstybę sukūrė lietuvių tauta“ integralumo, net kai aukščiausių valdžios ešelonų veikla per tą laiką įgijo akivaizdžiai antilietuvišką, taigi ir antikonstitucinį pobūdį, todėl mums teisėtai kyla klausimas – ko vertas yra toks KT? Kita vertus, jeigu nėra galimybės veikiančiuose Lietuvos teismuose įvertint tokį buvusios valdžios antilietuviško valdymo slogutį, mums reikėtų steigti kažką panašaus į visuomeninį judėjimą ar partijų laikiną susivienijimą, tarkime, pavadinimu „Byla Nr. 000001“ , – nors, žinoma, ne pavadinimas čia yra svarbiausias dalykas, – kur viešose ir daugiapakopėse diskusijose butų įvertintas buvusios valdžios „nukrypimas“, turintis išdavystės kvapelį, siekiant to, kad toks precedentas niekados daugiau nepasikartotų.
Taigi, kaip atrodo bent man, nueinančios valdžios pastangomis Lietuva buvo pakabinta žemyn galva, kitaip nepasakysi. Ar sakote, kad ir ši valdžia kažką nuveikė? Žinia, net ir nabašninkui po mirties dar kartais atauga barzda, tačiau tai nekeičia esmės. Kita vertus, nepuoselėju pernelyg didelių iliuzijų, kad į valdžią atėjusiems socialdemokratams svarbiausiu veiklos motyvu bus tautiniai sentimentai, tačiau naujoji valdžia turės galimybę žiūrėti į buvusios valdžios sukurptą antilietuviško valdymo labai blogą precedentą su tikslu pasimokyti – kaip nereikia daryti?
Biurokratija gali būti suprantama ir kaip iš dalies pozityvus visuomenės valdymo reiškinys, kai būtent biurokratija teisinėje visuomenėje turėtų užtikrinti, kad, nežiūrint nieko, bus laikomasi įstatymo „raidės“. Tačiau man jau seniai ėmė ir susiformavo įspūdis, kad Lietuvoje biurokratija yra pastumdėlės vietoje, kai ideokratiškai vairuojama valdininkija neretai pirmiausiai yra įpareigojama aptarnauti neteisinius politinio klano interesus.
Senas posakis „kas galėtų paneigti“ galiausiai įgijo gelžbetoninį pavidalą, kai Teltonikos vadovas išsakė atsargią prielaidą, kad jam biurokratai pradėjo kaišioti pagalius į ratus galimai dėl to, jog anas prieš antrąjį prezidentinių rinkimų turą parėmė Gitaną Nausėdą. Dabar jau net Landsbergio arklys negalėtų patikėti, kad gali būti kitaip: tokia jau yra nueinančios valdžios reputacija. Ar prokuratūra ištirs šį akivaizdžiai kriminalinį, bet su ideokratiniu pamušalu nusikaltimą.
Net sunku įsivaizduoti kaip viena blondinė išgalėjo Ekonomikos ir inovacijų ministeriją paversti Augėjo arklidėmis, kai dar nesibaigus „Foxpay“ skandalui dėl galimo keleriopai brangesnių nei įprasta viešųjų paslaugų pirkimo, ministerijai gali būti iškelti kaltinimai taip pat ir dėl Lietuvai gyvybiškai svarbių investicijų bei darbų piktybiško užblokavimo.
Nežinau, kaip sekasi jums, tačiau man sunku patikėti, kad apie piktybiškai konstruojamą situaciją nieko nežinojo ta pati Šimonytė, o kalti galiausiai yra kažkokie biurokratai… Tikriausiai taip pat ne kažkokie savivaldybės klerkai, o politinė Vilniaus miesto savivaldybė „uždėjo bloką“ Teltonikos pastangoms sukurti ekonominį stebuklą Lietuvoje?
Jūs dabar galite tašyti mietą man ant galvos, tačiau, turėdamas prieš akis tokį buvusios valdžios kolorito charakteringumą, negaliu atsikratyti įspūdžio, kad šiandien taip nesveikai yra pučiamas vadinamojo antisemitizmo burbulas tik todėl, kad, užbėgant įvykiams prieš akis, stengiamasi kažkaip sustabdyti naujos valdžios pažadėtą tyrimą dėl Gabrieliaus Landsbegio šeimos verslo aplinkybių, jau ir plačiajai visuomenei žinant, kad civilizuotose šalyse net ir privačios švietimo įstaigos yra ne pelno siekiančios organizacijos. Žinoma, nesunku įsivaizduoti ir tai, kad prie nesveikos isterijos kurstymo laužo galimai prisideda dar ir tie, kurie bijo progresinių mokesčių, pelno maržos papildomo apmokestinimo arba prabangos apkrovimo naujais mokesčiais.
Kas be ko, čia paminėtoms damoms į parankę ideokratiškai labai tiko Čmilytė-Nielsen, daug nuveikusi galutinio žmogaus teisių koncepto sunaikinimo linkme, žmogaus teisių sąvoką suvedusi į kraštutinio sukarikatūrinimo formulę. Taigi, prisimenant Čmilytės kiltį iš tankisto giminės ir, perfrazuojant vaikystėje perskaitytų kūrinių pavadinimą, šią nueinančios valdžios susicementavusią trijulę būtų galima pavadinti trimis tankistėmis, neskaitant šuns.
O šuo, kur pasidėjo šuo? Ar jūs čia šūkaliojate, turėdami galvoje Benkunską?..
