Šiandien kilusi diskusija, ar pasirašyti Krikščioniškosios kultūros instituto platinamą peticiją prieš seksualinių mažumų pasididžiavimo eitynes. Ar krikščioniškas ir atitinka artimo meilės reikalavimus siūlymas drausti eitynes?
Manau, viskas susipainioja, kai į vieną suplakame sistemas ir žmones. Turime daryti abu dalykus – laiminti ir mylėti konkrečius homoseksualius asmenis, bet priešintis LGBTxxx ideologijai ir apsaugoti nuo jos vaikus.
Taip pat būtina skirti homoseksualius ir transeksualius piliečius nuo LGBTxxx. Nepainiokime šių dviejų. LGBTxxx gina homoseksualių asmenų teises tiek, kiek sovietinis komunizmas gina vargšus. Kalbėkimės su homoseksualiais asmenimis, netapatinkime jų su LGBTxxx, nebent jie patys su LGBTxxx tapatintųsi. Tapatinti homoseksualius asmenis su LGBTxxx yra tas pats, kas tapatinti visus krikščionis su kuria nors „krikščioniška“ politine partija ir jos programa.
LGBTxxx yra ideologizuotas kairuoliškas judėjimas. Jis gyvuoja pakankamai ilgai, kad įvertintume jo vaisius. Tik naivuoliai tiki, kad LGBTxxx užteks eitynių centrinėmis miesto gatvėmis. LGBTxxx politikos neišvengiamas rezultatas – bausmės, susidorojimai su kitaip kalbančiais ir manančiais, prievartos ir gąsdinimo mechanizmai, vaikų prievartinis indoktrinavimas, mokslinių ir loginių faktų ignoravimas. Tai opresyvi ir netolerantiška ideologija, kuri nedera su tolerantiškos ir laisvos valstybės vizija.
Todėl reikėtų sakyti: TAIP diskusijoms ir asmens laisvei gyventi kaip tinkamam (kol vykdomos pilietinės pareigos ir nekeliamas pavojus visuomenei); NE opresyviai ir netolerantiškai ideologijai.
Ar pasirašyti/nepasirašyti peticiją prieš LGBTxxx eitynes? Manau, krikščionis gali rinktis. Kadangi krikščionis kartu yra ir pilietis, pasirinkimą turi grįsti visuomenės gėrio siekimas. Atrodytų, klausimas paprastas – ar leisti kitaip mąstančių eitynes? Kodėl gi ne? Tegul vaikšto kas tik nori su kokiom tik nori vėliavom centrinėmis miesto gatvėmis.
Tačiau toks požiūris trumparegiškas. Matydami, kokie procesai vyksta šalyse, kuriose LGBTxxx eitynės jau seniai tapo įprastu dalyku, klausimą kiekvienas sau turėtume užduoti taip:
– ar sutinku, kad mūsų valstybėje homofobais ir netolerantiškais atsilikėliais būtų vadinami tie, kurie tiki, jog valstybės teisinė sistema privalo būti pagrįsta objektyviai atpažįstamais biologiniais faktais, o ne subjektyviai jaučiama „socialine lytimi, amžiumi, rase ir rūšimi“?
– ar sutinku, kad mano vaikams mokykloje prievartine tvarka aiškintų, jog kiekvienas gali pasirinkti savo lytį ir verstų žaisti tokį požiūrį ugdančius žaidimus?
– ar sutinku, kad būtų leidžiama nepilnamečiams rinktis „lyties keitimo“ hormonų terapiją (daugeliu atvejų prilygstančią sterilizacijai)?
– ar sutinku, kad būtų neigiama „gender dysphoria“ (lyties tapatumo sutrikimo) diagnozė ir draudžiama homoseksualiems asmenims rinktis šio sutrikimo pasekmes lengvinančią terapiją?
– ar sutinku, kad, pavadinus asmenį jo biologinę lyti atitinkančiu įvardžiu ar atsisakius vadinti asmenį pagal jo/jos sau prisiimtą LGBTxxx reikalaujamą įvardį, būtų taikomos baudos?
Jei į šiuos klausimus atsakėte „sutinku“ – peticijos prieš LGBTxxx eitynes nepasirašykite.
Jei į šiuos klausimus atsakėte „nesutinku“ – peticiją pasirašykite. Nes LGBTxxx – ne vien eitynės. Tai visas paketas taktikų ir metodų, kurių įsigalėjimas neišvengiamai ves prie minėtų situacijų ir problemų.
P.S. nemanau, kad viešojoje erdvėje turėtume argumentuoti religiniais argumentais. Jų nereikia ir jie ne vietoje. Tai pilietinis požiūris su loginiais, gamtamoksliniais ir faktiniais argumentais. Esame laisvi tikėti, kuo norime. Kartu esame atsakingi kurti bendrąjį gėrį atitinkančias visuomenines taisykles ir įstatymus.
