Ir visi būsim miestiečiais arba “mokyklų tuštėjimo metas“…
Kažkoks užkeiktas susinaikinimo mechanizmas. Mūsų jau per mažai, todėl nebereikia nei mokyklų, nei gydymo įstaigų, nei pašto skyrių nei kitų viešųjų paslaugų. Pakui gal nebereikės ten taisyti kelių ar remontuoti sugedusių elektros linijų ar pan. Kur ta riba, kur galima būtų pasakyti, kad tai jau yra minimumų minimumas, kurio reikia, kad regionuose kas nors norėtų gyventi?
Kažkada labai skambiai skelbtas noras padaryti mokytojo profesiją prestižine, jau nebeminimas visai. Niekas apie ją nebegalvoja. Dabar galvojama apie kažkokias tūkstantmečio mokyklas. Jų projektas keliauja kartu su taisyklėmis, kurios iš esmės nulems tai, kad dalis regionų ugdymo įstaigų nebegalės vykdyti vidurinio lavinimo. Tie vaikai, kartu su mokytojais turės susigrūsti į už kelių dešimtmečių kilometrų esančias super mokyklas. Sakoma, kad ateityje visos mokyklos bus super. Na aišku tos, kurios išgyvens…
Tikslai, kaip visuomet, kilnūs. Vienas esminių – švietimo kokybė ir netolygumų mažinimas. Tik man nelabai aišku apie kurią čia kokybę kalbam. Kalbama apie kokybę, kai vaikus sukišim į dideles klases ir ten rasis kokybė? Iš kur atsiranda tiek išvedžiojimai, kad didesnėse klasėse kokybė geresnė? Ar tik ne iš tų mokyklų, kur atsirenkami geriausi vaikai ir jie tose klasėse grūdasi. Ar kas nors vertina ir matuoja ten besimokančių vaikų psichoemocinį klimatą, žino kokia ten konkurencija ir kokios subtilios ten būna patyčios.
Sugrūskim visus be išimties vaikus, kurių neatrinkinėsim, į dideles klases ir pamatysim augančią kokybę? Baikit, nemanau. Tai, kad tose didelėse super klasėse yra ne taip jau ir gerai, rodo tai, kaip sėkmingai klesti korepetitorių sistema. Tokioje prikimštoje klasėje jokių individualių vaiko poreikių patenkinti nėra galimybės. O dar artėjant siekiui, kad ir visi specialiųjų poreikių turintys vaikai atkeliautų į įprastines mokyklas ir klases, tas kelių dešimčių vaikų sukišimas į vieną klasę taps tikru siaubu ir vaikams, ir patiems mokytojams. Ten net fiziškai bus sunku įsitekti mokytojo padėjėjui, jei toks iš viso bus. Jau dabar mokytojai nenori būti tokių išsipūtusių klasių vadovais.
Tas mokyklų „tvarkymas“ yra ir savotiškas bandymas paprasčiausiu būdu iš vienų mokyklų į kitas pervaryti mokytojus ir taip „išspręsti“ vis didesnę grėsmę švietimo sistemos tvarumui kelianti mokytojų stygiaus klausimą.
Labai panašu, kad po šitos švietimo reformos regionų lauks ne nokdaunas, o tikras nokautas. Po reformos bus galima pasakyti, kad regionuose vaikų neliko, tai ir mokyklų nebereikia. Nebus mokyklų, vaikų tikrai nebebus niekada, bus tik miesteliai vaiduokliai.
Ar ne puiku gyventi. Nėr vaikų. Išvažiavęs jaunimas į kitus kraštus užsidirbti ir gyventi. Laikome MMA kuo žemesnę kad nepyktu biznieriai. Jau privažiavę kitataučiai moko mus naujų „taisių”. Gal pensijas padidins lietuviams, galne?