Dalijamės Audriaus Bačiulio Veidaknygėje paskelbtais pasvarstymais apie visuomenės infantilizacijos pavojus.
Europos Sąjungos vaikų darželis: Tamsta auklėtoja rodo vaikučiams, kad mašinytės dy-dy, šviesoforai mirkt-mirkt ir vaikučiai tapu-tapu per perėjytę.
Ir niekam iš sėdinčių nekyla net mintis paklausti – tai ar tamsta mus tokiais ********s laikai, kad kaip su vakar savarankiškai vaikščioti išmokusiais vaikais bendrauji?
Šitas visiškai sąmoningas visuomenės infantilizavimas, kuomet su suaugusiais ir išsilavinusiais žmonėmis bendraujama pradinukams skirtomis vaizdinėmis priemonėmis ir dėstymo būdais, iš tiesų gąsdina.
Jau dabar turime kartą, kuri be navigatoriaus nesugeba savarankiškai po miestą važinėti. Dar viena – dvi kartos ir visuomenės taps dvikojų daržovių bandomis, kurios net maistą susiranda tik nuo kūdikystės įdiegto dirbtinio intelekto valdomo transliatoriaus dėka.
XX amžiaus viduryje visiems šiurpą kėlusi antiutopija šiandien tampa geidžiama ateitimi. O paskui kažkas paspaus mygtuką „Išjungimas“.
P.S. Nuotrauką, pasirodo, linksmadariai kiek pafotošopino. Tad šalia originalas iš 15min.lt. Tiesą sakant, atrodo dar baisiau – jei fotošope vis dėlto dailininko padirbėta, tai originale suvis darželinuko peckionė. Bet dideliems dėdėms tiko, nes „proveržis“.
Super įžvalga. Pagarba.