Per protestuojančių mokytojų mitingų ir streikų šurmulį…
Danutė VALENTUKEVIČIENĖ
Šiais metais aštuoniasdešimtmetį atšventusi mokytoja Ona Marcinonienė, gyvenanti Panaroje, jau beveik dešimtmetį džiaugiasi savo buvusiais mokiniais, apdovanojančiais ją geru žodžiu, šiluma ir pagarba…
Keturiasdešimt septynerių metų pedagoginio darbo stažą turinti mokytoja O. Marcinonienė keliskart per metus susitinka su savo buvusiais mokiniais, 1969 m. baigusiais Kabelių aštuonmetę mokyklą. Svarbiausias susitikimas – lyg naujų mokslo metų pradžia – įvyksta per Grybų šventę Varėnoje. Į rudens šventę suvažiuoja buvę mokiniai iš Vilniaus ir Druskininkų, pabendrauja su mokytoja ir kartu nusifotografuoja, nepamiršta paskambinti ir pasveikinti per šventes.
Mokytoja O. Marcinonienė sako, kad ji niekada nebuvo klasės auklėtoja, todėl toks dėmesys ją maloniai stebina. Pedagoginę karjerą mokytoja pradėjo 1962 m. Šklėrių pradinėje mokykloje, įsikūrusioje mokytojo P. Večkio namuose. Čia mokėsi beveik keturiasdešimt mokinių, todėl tekę dirbti dviem pamainomis. Vėliau dirbo Kabelių aštuonmetės mokyklos direktoriaus pavaduotoja, dėstė biologiją, vadovavo mokyklos chorui. Pedagoginę karjerą O. Marcinonienė baigė direktoriaudama Žilinuose, vėliau dirbo kultūrinį ir visuomeninį darbą Panaroje.
Pasak klasės susitikimų organizatoriaus Algimanto Vyšniausko, beveik po penkiasdešimt metų, kai jų klasė baigė mokyklą, pagarba mokytojai neišnyko. O. Marcinonienė jiems buvusi ir mokytoja, ir draugė, ir pagalbininkė, ir neginčijamas autoritetas. Dabar, kai mokytojai nesulaukia pagarbos nei iš valdžios, nei iš mokinių, labai svarbu kalbėti apie švietimo ir mokytojo vaidmenį visuomenėje, gerbti mokytojo darbą ir įtaką jaunos asmenybės formavimuisi, nepalikti pedagogo užribyje.
Jau devynerius metus savo mokytojos nepamirštantys mokiniai – Jadvyga Aksamitienė, Marytė Kašėtaitė, Veronika Sauliūnienė, Alvyra Zagorskienė, Onytė Viteikienė, Bronė Vidūnienė, Pranas Trainavičius, Vytautas Adomavičius, Algimantas Vyšniauskas – surengė gražią ir jaukią jubiliejaus šventę savo mokytojai Druskininkuose, dovanodami jai ne tik gėlių, savo šilumą, bet ir simbolinę dovaną – Mariaus Jovaišos fotoalbumą „Neregėta Lietuva“.
Mokytoja O. Marcinonienė prisipažino, kad toks mokinių dėmesys pakylėjo ją iki dangaus, uždegė dėkingumo ugnelę: „atrodo, kad ir gyvenimas nepraėjo veltui, džiaugiuosi, kad šiuos žmones sutikau savo kelyje…“
Nuotraukos Vytauto Adomavičiaus.
